Aiškėja, kad iki vasaros Europos Parlamentas (EP) greičiausiai taip ir nepradės antrojo Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos (ES) naujokėms ypač svarbaus Paslaugų direktyvos svarstymo. Pirmąjį mūšį, svarstant šią direktyvą, naujosios ES narės pralaimėjo, tačiau esu įsitikinęs, kad galutinį karą mes laimėsime.
Įvairių tyrimų duomenimis, įsigaliojus direktyvai, kuri leistų ES rinkoje paslaugoms judėti laisvai, būtų sukurta apie 600 tūkst. naujų darbo vietų, kai kurių paslaugų kainos sumažėtų perpus ar daugiau, gerokai išaugtų investicijos į paslaugų sektorių (20-35 proc.), BVP ūgtelėtų 0,8-1 proc. Paslaugų direktyva – viena iš prioritetinių Austrijos pirmininkavimo ES sričių, tačiau pirmyn pasistūmėta nedaug. Kaip žadėta, Europos Komisija (EK) atsižvelgė į Europos Parlamento pasiūlytas ir didžiąja balsų dauguma 2006 m. vasario 16 d. priimtas pataisas bei parengė naują direktyvos projektą. Deja, jis neatitinka naujųjų ES šalių lūkesčių ir toliau stipriai apriboja laisvę teikti paslaugas, be to, paslaugų teikimo laukas yra gerokai susiaurintas: direktyva nebus taikoma sveikatos apsaugos bei farmacinėms, audiovizualinėms, saugos paslaugoms azartiniams lošimams, įskaitant loterijas, laikino įdarbinimo agentūroms.
EP liberalų ir demokratų frakcija irgi nėra patenkinta tokiu įvykių posūkiu, nes ji ir asmeniškai aš labai aktyviai gynėme EK pradinį pasiūlymą labiau atverti rinką ir įteisinti vadinamą „šalies kilmės“ principą. Gaila, kad pozicijų iki galo nepavyko apginti, nes balsuojant susivienijo dvi didžiausios EP frakcijos – socialistų ir krikščionių demokratų.
Priimtas direktyvos projektas susilaukė daug kritikos iš naujųjų ES narių, taip pat iš Lietuvos, su kuria aš visiškai sutinku. Vis dėlto pirmas žingsnis žengtas ir tai geriau negu reguliavimo teikti paslaugas nebuvimas. Kai dokumentas jau yra, jį galima svarstyti, keisti, tobulinti. Prieš akis – antrasis direktyvos skaitymas, tad mes savo frakcijoje labai rimtai ruošiamės antrajam „susirėmimui“. Liberalų demokratų darbinė paslaugų grupė nutarė neapsiriboti vien Europos Parlamento sienomis ir pradėti plačią aiškinamąją kampaniją. Taip tikimės susilaukti platesnio visuomenės pritarimo ir padėti ES senbuvių piliečiams atsikratyti baimės dėl jų šalis užplūsiančios pigios darbo jėgos iš naujųjų narių. Darbinė grupė planuoja parengti klausimyną verslo atstovams, kuriame bus prašoma atsakyti į įvairius klausimus. Štai keletas iš jų:
Ar teikiate paslaugas kertant sieną (cross-border), jei taip, ar susiduriate su problemomis?
Kokios tai problemos – mokesčiai, skirtinga teisinė sistema, draudimai, teisinių paslaugų kainos, kalbos barjeras ar kokie nors kiti?
Ar šios kliūtis jus visiškai sulaiko nuo paslaugų teikimo kitoje valstybėje ar tai neturi įtakos?
Ar tenka susidurti su problemomis įsisteigiant kitoje valstybėje narėje?
Kokioje šalyje norėtumėte teikti savo įstaigos paslaugas, jei kliūčių būtų mažiau?
Ar yra skubus vieningos paslaugų rinkos poreikis?
Su kokiomis konkrečiomis problemomis susidūrė jūsų įstaiga?
Užpildyti tokį klausimyną nebus sudėtinga, todėl tikimės didelės verslo organizacijų paramos jį platinant. Gavę atsakymus, turėsime aiškų vaizdą, koks yra poreikis teikti paslaugas užsienyje, kokios problemos slegia verslą. Atsakymus analizuosime, sisteminsime, pateiksime visuomenei ir naudosime kaip svarų argumentą EP diskusijose. Viena yra diskutuoti teoriškai ir visai kas kita, kai už tavo pečių stovi verslui palankios direktyvos reikalaujančių įmonių gausa.
Šarūnas Birutis yra Europos Parlamento Liberalų ir demokratų frakcijos už Europą narys.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
