Saldutiškio miestelyje, netoli geležinkelio stoties stovi paminklas, niekuo išskirtinai nenustebsite jį pamatę. Pastatytas 1928 metais, pažymint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. Prie jo saldutiškiečiai susirinkdavo paminėti valstybinių švenčių, ateina ir dabar.
Pokaryje paminklas buvo suniokotas sovietinės valdžios. Nulaužtas kryžius, nuplėšta lenta, ant kurios užrašyta, kam šis paminklas skirtas. Saldutiškiečiai galvojo, kad lenta - sunaikinta. Vienintelis žmogus, buvęs politinis kalinys Vilius Klimašauskas žinojo, jog paminklinė lenta yra išlikusi ir saugiai paslėpta. Nuplėštą lentą vienas skrebas už puslitrį samanės išmainė su Pagelbiškyje gyvenusiu kalviu, norėjo kalvis lentą panaudoti kalvystėje vietoj padėklo, pastarojo kaimynas Pranas Žaunierius sužinojo ir paprašė lentą atiduoti, sutiko, taip ir atkeliavo lenta pas Praną, kuris sakė, kad ateis laikas ir dar stovės lenta ant paminklo. Parsinešė į savo kalvę, saugiai paslėpė: prikalė prie sienos, o ant viršaus užkalė skardą. Prano Žaunieriaus pažįstamas iš Dryžių kaimo Jonas Gasiulis taip pat žinojo šią istoriją ir kur yra lenta paslėpta. Atgimimas atėjo, Vilius Klimašauskas su tuo metu dirbusiu apylinkės pirmininku nusprendė jog paminklą reikia suremontuoti. Nuvyko pas Praną Žalnierių... -1989 metais vasario 16-ają, Nepriklausomybės dieną, saldutiškiečiai minėjo prie atstatyto laisvės simbolio.
Antrojo paminklo istorija, jau nepriklausomos Lietuvos. Laikotarpiu, 1944-1952 metais, Saldutiškis buvo valsčius, jam priklausė dalis dabartinio Švenčionių rajono Kaltanėnų, Labanoro, Ignalinos, Kuktiškių seniūnijų. Žmones siejo vienas bendras tikslas - laisvės troškimas. Saldutiškio valsčiuje vyko atkakli partizaninė kova. Didžiuliai miškai slėpė vyrus po žygių. KGB daliniai norėdami įbauginti vietos gyventojus, žuvusių partizanų kūnus numesdavo didelėje Saldutiškio turgaus aikštėje. Vyresnio amžiaus žmonės prisimena, kad vienu metu aikštėje buvo vienuolika nužudytų partizanų. Saldutiškio turgavietė dabar pavadinta Laisvės aikšte. Pastatytas paminklas kovotojams, jį kūrė klaipėdietis skulptorius Valerijonas Juzėnas. Paminklą 1997 metais atidengė ir pašventino. Deja, Saldutiškio žmonės atėjo į šventę su nerimu širdyje. Juos sukrėtė tai, kad naktį į rugpjūčio 9-tąją paminklas buvo išniekintas, kryžiaus pavidalo paminklas buvo apipiltas degiu skysčiu ir padegtas. Iškilmės vyko numatyta tvarka, paminklas nesudegė, buvo užgesinta, bet pėdsakai liko. Papuoštas buvo gėlėmis. Atvyko Seimo narys Antanas Stasiškis, perdavė susirinkusiems nuoširdžius Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio sveikinimą, o nuo savęs Seimo narys Antanas Stasiškis pasakė: ,,Aš džiaugiuosi, kad mūsų tautos žmonėms pagaliau prireikė tokių paminklų. Ačiū, kad esate stiprūs dvasia, nors ir yra dvasios paliegėlių, kurių ranka pakilo piktam darbui .Jei žmonės išdrįsta išniekinti kryžių, vadinasi tokiems nieko nėra švento.
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
