Nors šiemet žiema į uostamiestį vėluoja, kai kuriems klaipėdiečiams retai žemiau nulio nukrentanti temperatūra jau spėjo sukelti rūpesčių. Vis daugiau žmonių kenčia nuo šalčio alergijos.
Būdinga moterims
Žiemos uostamiestyje pastaraisiais metais vis šiltesnės, tačiau medikai pastebėjo, kad jautresnių šalčiui klaipėdiečių nežymiai padaugėjo. Kiek iš viso klaipėdiečių yra alergiški šalčiui, tiksliai suskaičiuoti sudėtinga, nes ne visi sergantieji dėl vėsiu oru pasireiškiančių nemalonių simptomų kreipiasi į gydytoją.
Kai kurie žmonės net neįtaria, kad serga arba alergijos priepuolių nesureikšmina, ramiai laukdami, kol jie savaime praeis.
Pasak Klaipėdos apskrities ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo Mariaus Zolubo, dėl hormoninių ir kitų organizmo ypatumų šalčio dilgėlinė moterims, dažniausiai vyresnėms nei 25 metų, pasireiškia kur kas dažniau negu vyrams. Vaikai ja taip pat serga retokai.
Raudonuoja ir tinsta
Drėgną, vėjuotą ir žvarbią dieną lengvai paraustanti ir perštinti veido, rankų oda, kamuojantis kosulys ar varvanti nosis, pasak gydytojo, daugeliui žmonių pasireiškiantys, tačiau apie šalčio alergiją neliudijantys požymiai.
Šalčio dilgėlinę galima įtarti, jeigu nepridengtų ar pridengtų, pavyzdžiui, kojų, kūno vietų oda parausta, pamėlsta bei ištinsta, atsiranda niežtinčių pūslelių, ištinus kvėpavimo takams, pasidaro sunku kvėpuoti, nukrenta kraujo spaudimas.
Nemalonūs, kartais gyvybei pavojingi simptomai pasireiškia ne tik esant gerokai žemesnei už nulį temperatūrai, bet ir termometro stulpeliui rodant 5-7 laipsnius šilumos. Tokia temperatūra Klaipėdoje laikosi bene tris metų sezonus, todėl perdėtas jautrumas šalčiui gali smarkiai sutrikdyti žmogaus kasdienybę, pabloginti gyvenimo kokybę.
Sunkesniais atvejais alergijos šalčiui priepuolis gali prasidėti tik nusiplovus rankas drungnu vandeniu, atsigaivinus vėsiu gėrimu, paragavus ledų.
Tačiau žiema nėra pavojingiausias metas šalčiui alergiškiems žmonėms. Anot M. Zolubo, sunkiausiai liga pasireiškia vasarą, pūkštelėjus į šaltą jūros, upės, ežero vandenį. Vandens telkiniai dažniausiai užmiestyje, todėl medikams būna sudėtinga operatyviai suteikti pagalbą. Šalčiui jautriems žmonėms maudynių patariama vengti.
Prasideda ir dėl ligų
Kodėl vieni žmonės puikiai jaučiasi ir per didžiausius šalčius, o kiti jautriai reaguoja į mažesnę nei dešimties laipsnių temperatūrą, iki šiol nėra aišku. Kai kurie pacientai stengiasi prisiminti, kada pirmą kartą pajuto ligos simptomus: smarkiai sušalę, patyrę šalčio šoką, ilgą laiką dirbę sveikatai kenksmingomis sąlygomis šaltose, drėgnose, skersvėjuotose patalpose.
M. Zolubo teigimu, paprastai išskiriama dviejų tipų šalčio alergija. Kartais varginantys antrinės šalčio dilgėlinės simptomai pasireiškia kartu su kokia nors kita, pavyzdžiui, kepenų, reumatine liga, užsikrėtus virusine infekcija, esant endokrininės sistemos ar kitiems sveikatos sutrikimams, vartojant tam tikrus vaistus. Išgydžius pagrindinę ligą, alergija irgi išnyksta.
Pirminė (tikroji) idiopatinė šalčio alergija pasireiškia staiga, be jokios akivaizdžios priežasties, dažniausiai sulaukus pilnametystės.
Praeina savaime
Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas pasakojo, kad alergija šalčiui sunkiai pasiduoda gydymui – priešalerginiais vaistais tik numalšinami ligos simptomai. Patariama vengti šalto maisto ir gėrimų, šaltuoju metų sezonu kuo trumpiau būti lauke. Kiekvieną kartą prieš išeinant iš namų odą rekomenduojama patepti riebesniu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.
Šalčio dilgėlinės simptomai mažiau vargins, jeigu organizmas po truputį bus pratinamas prie alergeno. Ilgesnio pasivaikščiojimo metu reikėtų kelis kartus užeiti į parduotuvę, kavinę ar dar kur nors ir šiek tiek apšilti. Ligos simptomai sugrįžus į šiltas patalpas dažniausiai praeina per 15-20 minučių.
Alergija šalčiui gali dingti taip pat staiga, kaip ir atsiranda. Pasak M. Zolubo, trumpiausiai sergama apie pusmetį. Kartais liga kamuoja ir 15-20 metų.
“Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
