Nuaidėjus finaliniam pasaulio čempionato ketvirtfinalio rungtynių švilpukui, kuris paskelbė įspūdingą Lietuvos rinktinės pergalę, emocijos liejosi ne tik fanų tribūnoje, bet ir arenos užkulisiuose. Po audringo žurnalistų iš Lietuvos pasveikinimo, stabtelėjęs Simas Jasaitis teigė, jog nepaisant didelio rezultato, pergale patikėjo tik po finalinio rungtynių švilpuko.
– Kas lėmė tokį komandos užsivedimą?
– Nuo pirmųjų minučių pavyko mūsų planas agresyviai gintis ir neleisti jiems pabėgti į priekį. Jų atsarginių žaidėjų suolelis yra trumpesnis, todėl mes ruošėmės juos spausti po visą aikštelę, varginti.
– Ar galima pasakyti, kad šiandien išmėtėte tuos tritaškius, kuriuos taupėte Izmire?
– Dar neišmėčiau. Tikiuosi, kad dar bus. (šypsosi)
– Ką prieš mačą pasakė treneris Kemzūra?
– Dabar tokios emocijos užplūdę, kad net neatsimenu. Planas buvo agresyviai dengtis, juos spausti, išmušti iš vėžių, nes jie mėgsta žaisti lėtesnį krepšinį. Reikėjo uždengti Scola ir Prigioni duetą.
– Kas pasikeitė nuo rungtynių su Kinija, kad mes matėme visai kitą komandą?
– Nieko neatsitiko, tiesiog ten buvo ketvirtfinalis.
– Kada supratai, kad varžovas palūžo?
– Po paskutinio švilpuko. Nors persvara buvo didelė, bet jie pradėjo dengtis agresyviau, o mes padarėme durnų klaidų.
– Iš šono atrėdė, kad argentiniečiai ketvirtajame kėlinyje pradėjo žaisti grubiai.
– Gal ir grubiai, bet jei teisėjai taip leido, tai nieko nepadarysi.
– Ar galima sakyti, kad tai buvo geriausios Lietuvos rinktinės rungtynės šiame čempionate?
– Pirmi trys kėliniui gal ir taip, bet ketvirtame, kaip ir sakiau, atsipalaidavome.
Romanas Buršteinas
