Lenkijos įstatymai draudžia prekybą žmogaus organais ir net tokio turinio skelbimus. Bet internete mirga siūlymai už nemažą kainą gulti po skalpeliu. Tokių nusikaltimų statistika šiurpina. Lenkijoje žmogaus organų prekeiviai kasmet prievarta išoperuoja keliasdešimt jaunuolių, kurių dalis dėl to miršta.
Žurnalistai klausia: "Kodėl tarptautinė policijos agentūra Interpolas savo ataskaitose Lenkiją priskiria prie šalių, kuriose nelegali prekyba žmogaus organais yra labai aktyvi, tačiau už tokį nusikaltimą iki šiol nenuteistas nė vienas žmogus?" Nė viena byla oficialiai neiškelta net dėl tokios rūšies skelbimų.
Žurnalistams pakalbinus kriminalinius nusikaltimus tiriančius policininkus, tapo aišku, jog gandai apie šalyje klestinčią nelegalią prekybą žmonių organais turi realų pagrindą. Teisėsaugos institucijos kol kas akivaizdžiai pralaimi kovą su organų prekeiviais. Štai 2006 metų pavasarį po studentų šventės Olštyne dingo 21 metų Tatjana T. Po kiek laiko miške radus studentės lavoną, patologas anatomas pastebėjo, jog merginos kūne nebėra abiejų inkstų. Ekspertas pareiškė, kad šiuos organus greičiausiai išėmė medikas, nes viskas atlikta itin profesionaliai.
Panašias išvadas specialistas pateikė ir kiek vėliau, kai Olštyno kelininkai krūmuose rado neištirtomis aplinkybėmis pradingusio šešiolikamečio Davido Z. lavoną. Iš paauglio kūno buvo pašalinti ne tik inkstai, bet ir širdis.
Kriminalistai įtaria, jog abu nusikaltimus galėjo įvykdyti tie patys nusikaltėliai.
24 metų varšuvietei Agnieškai N. pasisekė labiau: nežinomi užpuolikai pasitenkino išimdami tik vieną inkstą. Vėlų vakarą pamiške grįždama namo mergina pajuto smūgį į galvą ir atsibudo tik po keliolikos valandų pakelės griovyje. Bandydama keltis, mergina juosmens srityje pajuto didelį skausmą. Atvykę greitosios pagalbos medikai pastebėjo pjūvį ir siūles Agnieškos N. šone, o rentgeno nuotrauka netrukus paliudijo, jog mergina nebeturi vieno inksto.
Chirurgai tvirtina, jog inksto išėmimo operacija nėra labai sudėtinga, ją atlikti gali net medicinos studentas su vienu pagalbininku.
O organų persodinimas yra gerokai sudėtingesnė operacija, ir jai ryžtasi tik patyrę specialistai. Laukiančiųjų organų persodinimo ir donorų bazę Lenkijoje valdančios organizacijos "Poltransplant" vadovas profesorius Janušas Valaševskis kategoriškai paneigė gandus apie jo įstaigos sąsajas su nelegaliais prekeiviais. Bet medikas pripažino, jog donorų yra kelis kartus mažiau nei ligonių, ir pastarieji neretai persodinimo operacijos laukia net kelerius metus.
Turtingi žmonės nenori rizikuoti susirgusių savo artimųjų sveikata, todėl donoro organų puola ieškoti visokiais būdais. Pagalbos ranką jiems neretai ištiesia nelegalūs prekeiviai...
Kad prekyba organais - pelningas verslas, liudija internetinių skelbimų Lenkijoje ir kitose šalyse kainos. Interpolas išplatino pranešimą, kuriame nurodė kainas, oficialiai skelbtas vienoje klinikoje Šanchajuje. Kinija vilioja turtingus užsieniečius darytis tokias operacijas ir garsėja tuo, jog organus prievarta parūpina iš mirties bausme nubaustų kalinių. Šanchajaus klinikos tinklapyje nurodytos tokios organų kainos: akies ragena - 30 000 JAV dolerių (80 000 litų), inkstas - 62 000 dolerių (165 000 litų), kepenys - 130 000 dolerių (347 000 litų), širdis - iki 160 000 dolerių (iki 427 000 litų), plaučiai iki 170 000 dolerių (iki 454 000 litų). Skelbimuose Lenkijoje kainos yra kelis kartus mažesnės.
Europoje šio nelegalaus verslo lyderės yra Moldova, Bosnija ir Hercegovina, Rusija, Ukraina. Artimieji, išsipirkę žuvusiojo per Rusijos ir Čečėnijos karą kūną, neretai pamatydavo, jog yra išpjauti kai kurie organai.
Pažaboti organų prekeivius buvo pabandyta Čekijoje. 2003 metais šios šalies policininkai atskleidė prekybos žmogaus organais aferą universitetinėje Brno miesto ligoninėje. Kaltinimai buvo pareikšti dviem gydytojams ir trims ligoninės darbuotojams. Slaptos operacijos "Žmogus" metu Čekijos policininkai nustatė, jog per kelias tarpines kurjerių bendroves iš Brno klinikų į Olandiją buvo siunčiamos siuntos su žmogaus organais. Siuntas gaudavo vietos institutas, užsiimantis nudegimų tyrimu ir gydymo metodų kūrimu. Čekų medikai turėjo teisę paimti mirusiųjų organus ir juos siųsti kolegoms mokslininkams, tačiau negalėjo už tai prašyti pinigų. Būtent dėl to jie buvo nubausti. Šis atvejis atskleidė ne tik organus išpjaunančių medikų godumą, bet ir su farmacijos verslu susijusių siuntos gavėjų nemoralumą.
