Naujomis Europos Sąjungos (ES) narėmis tapsiančios Rytų Europos šalys išreiškė nerimą dėl Didžiosios Britanijos galimų ketinimų pakeisti savo atvirų durų politiką ir vis dėlto riboti piliečių imigraciją iš Rytų Europos šalių.
Dauguma pareigūnų ir analitikų mano, kad galimas Didžiosios Britanijos apsigalvojimas, po Švedijos pranešimo apie būsimos imigracijos srauto ribojimą praėjus tik kelioms dienoms, dar kartą patvirtintų jau dabar plačiai paplitusią nuomonę, kad naujų ES narių gyventojai taps antrarūšiais ES piliečiais.
"Nuomonė, kad po Berlyno sienos griuvimo praėjus 14 metų mums dar reikia ilgų pereinamųjų laikotarpių, rodo solidarumo stoką", - sakė Slovakijos kandidatas į ES Komisijos narius Janas Figielis.
"Deja, su didžiuliu nusivylimu turime pripažinti, kad pasitaiko atvejų, kai vienos šalies pavyzdžiu paseka ir kitos", - žurnalistams sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Wlodzimierzas Cimoszewiczius (Vlodzimežas Cimoševičius).
Prie ES šių metų gegužės 1 d. prisijungs 10 buvusio komunistinio bloko narių, turinčių daugiau nei 70 mln., daugiausia neturtingų, piliečių.
Pagal prisijungimo sutartį senosios ES narės gali, tačiau nebūtinai privalo, iki 7 metų riboti priėjimą prie darbo rinkų bei sveikatos apsaugos sistemų.
Vokietija, kur šiuo metu nedarbo lygis yra aukštas, o socialinės apsaugos sistema dosni, 2002 m. susitarus dėl priėmimo sąlygų, primygtinai reikalavo įvesti apribojimus naujoms ES narėms, tačiau dauguma kitų Europos šalių, pirmiausia Didžioji Britanija, žadėjo laikytis atvirų durų politikos.
“Reuters”-ELTA
