Lietuvos mažmenininkai žengia į Rusiją - pirmoji šiam žingsniui ryžosi "Norfa", o po jos gali sekti ir "Vilniaus prekyba".
Rusų dienraščio "Vedomosti" (http://www.vedomosti.ru/stories/2003/03/27-56-03.html), ketvirtadienio (03.27) numeryje teigiama, kad užsienio mažmenininkų plėtra į Rusiją tęsiasi. Tačiau, priešingai gausybei prognozių, rimtas vaidmuo šioje plėtroje gali atitekti ne pasaulio masto bendrovėms, o tinklams iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Po Ukrainos grupės "Fozzy", 2002 metų rudenį pradėjusios kurti Maskvoje tinklą "Silpo", šiais metais į Rusijos rinką dėmesį atkreipė Lietuvos mažmenininkai - tinklai "Vilniaus prekyba" ir "Norfa".
Lietuvos bendrovė "Norfos mažmena", valdanti tinklą "Norfa" (50 prekybos centrų, 2002 metais apyvarta - apie 140 milijonų JAV dolerių), dar sausio mėnesį atidarė Rusijoje pirmąjį prekybos centrą - 1,3 tūkstančio kvadratinių metrų parduotuvę Maskvos Mityščių priemiestyje. Prieš kelias dienas bendrovė informavo Rusijos tiekėjus apie savo tolesnius planus.
Kaip "Vedomosti" teigė "Norfos mažmenos" generalinis direktorius Dainius Dundulis, ateinančią savaitę jis atvyks į Maskvą pasirašyti sutartį dėl nuomos prekybos centre Dmitrovskojo kelyje. Jo teigimu, šie metai taps bendrovei bandymų metais: Maskvoje ir Maskvos priemiesčiuose bendrovė planuoja atidaryti dar 3-5 prekybos centrus, kurių plotas sudarytų apie tūkstantį kvadratinių metrų.
"Norfos" komercijos direktorė Aleksandra Bragina priduria, jog Baltijos valstybių mažmenininkams Rusija labiausiai patraukli maža konkurencija. "Baltijos šalyse tinklams nepriklausančios parduotuvės kontroliuoja tik 10-15 procentų rinkos, o Rusijoje proporcija yra atvirkštinė. Vadinasi,g rinka nėra tokia konkurencinga - esant tokiam smulkių parduotuvių skaičiui, dideliam tinklui lengviau kurti sėkmingą verslą", - mano ji.
"Norfos mažmena" pripažįsta ieškanti rinkų, kurių dar neužėmė pagrindinės "Norfos" konkurentės Baltijos šalyse - Lietuvos mažmeninės prekybos tinklais "Rimi" ir "Vilniaus prekyba". Beje, Rusijos prekybininkai būgštauja, kad netrukus Rusijos rinkoje gali pasirodyti ir "Vilniaus prekyba".
Kaliningrado tinklų "MDM-Viktorija" ir "Altyn" atstovai Nikolajus Vlasenka ir Aleksandras Mutalenka "Vedomosti" teigė numatą, kad artimiausiu metu "Vilniaus prekyba" įžengs į Kaliningrado sritį.
Tačiau "Vilniaus prekybos" atstovai kol kas nepatvirtina, kad rengia plėtrą į Rusiją. "Rusija mes domimės tiek pat, kiek ir kitomis mums artimiausiomis rinkomis - Ukraina ir Lenkija, - teigia Lietuvos bendrovės "VP Market", valdančios "Vilniaus prekybos" tinklą, spaudos atstovė Viktorija Jakubauskaitė. - Kalbėti apie tai, kad "VP Market" atidarys parduotuves Maskvoje, yra pernelyg anksti".
Tačiau apie "Vilniaus prekybos" susidomėjimą liudija ir kiti faktai. Savo pavardės skelbti nepanoręs bendrovės "Multon" pardavimų padalinio darbuotojas pareiškė "Vedomosti", kad "Vilniaus prekyba" kreipėsi į bendrovę su pasiūlymais dėl bendradarbiavimo. Tinklo "Diksi" darbuotojas, taip pat prašęs nenurodyti jo pavardės, pareiškė, kad 2002 metų pabaigoje "VP Market" Latvijos biuro atstovai siūlė jam užimti vadovaujančias pareigas bendrovės padalinyje Rusijoje.
Ekspertai pažymi lietuvių agresyvumą žengiant į naujas rinkas. "Jie elgiasi labai aktyviai, perka tinklus ir taip toliau. Pavyzdžiui, į Latviją "Vilniaus prekyba" įžengė tiktai 2001 metais, tačiau jau 2002-uosius tinklas užbaigė su maždaug 135 milijonų JAV dolerių apyvarta. Ir tai šalyje, kurioje gyvena tik 2 milijonai žmonių!" - teigia Latvijos prekybininkų asociacijos prezidentas Henrikas Danusevičius. O "Jones Lang LaSalle" vyriausiasis prekybos konsultantas Michailas Rogožinas įsitikinęs, kad verslininkai iš Rusijos kaimyninių valstybių lengviau ryžtasi pradėti verslą Rusijoje nei pasaulinio masto mažmenininkai.
ELTA
