Lietuvos aplinkos ministerija pareiškė turinti "pagrįstų abejonių", ar Rusijos bendrovės "LUKoil" projektas išgauti naftą Baltijos jūros šelfe netoli Kuršių nerijos pakrantės atitinka ekologinio saugumo reikalavimus.
"Daugkartiniai Lietuvos, taip pat UNESCO Pasaulio paveldo komisijos bei Helsinkio konvenciją dėl Baltijos jūros apsaugos pasirašiusių šalių kreipimaisi į Rusijos Federaciją siekiant gauti išsamesnės informacijos apie projektą D-6, deja, nesulaukė deramo atgarsio", - rašoma trečiadienį (01.15) išplatintame Aplinkos ministerijos pranešime.
Anot dokumento, Aplinkos ministeriją pasiekė žinia, kad Rusija jau užbaigė valstybinę ekologinę projekto D-6 ekspertizę, todėl prieš dvi savaites ji vėl kreipėsi į Rusijos gamtos išteklių ministeriją ir pasiūlė artimiausiu metu surengti dvišalį Rusijos ir Lietuvos ekspertų susitikimą D-6 projekto ekologiniam saugumui ir valstybinės ekologinės ekspertizės išvadoms aptarti.
"Atsakymo kol kas negauta", - konstatuoja Aplinkos ministerija.
Anot pranešimo, Lietuvos Jūrinių tyrimų centro specialistai ministerijos pavedimu nuodugniai įvertino ir užfiksavo dabartinę Lietuvos teritorinės jūros ir ekonominės zonos D-6 naftos platformos rajono aplinkos būklę, išanalizavo naftos išsiliejimų jos gavybos vietoje tikimybę bei galimus taršos padarinius, parengė naftos dreifo prognozę.
Specialistų teigimu, avarijos tikimybė palyginti audringoje pietrytinėje Baltijos jūros dalyje yra labai didelė, kaip ir tikimybė, kad išsiliejusi nafta pasieks Lietuvos pakrantę. Viena pagrindinių priežasčių - šiam regionui būdingos hidrometeorologinės sąlygos, pirmiausia stiprūs vėjai.
Lietuvos pajūryje vidutiniškai 67 dienas per metus vėjo gūsiai siekia 15 m/s ir daugiau, o 15 dienų - net 20 m/s. Stipriausi vėjai dažniausiai būna vakarinių krypčių. Pučiant pietvakarių vėjams teršalai būtų išnešti ties Klaipėda (Smiltyne), o vakarų - ties Nida.
Anot pranešimo, išsiliejusi nafta padarytų neatitaisomos žalos Kuršių nerijai, kuri įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, unikaliai jos gamtai, rekreacinei priekrantės daliai. Nidai suteikta tarptautinė Mėlynoji vėliava, kuri plevėsuoja tik švarų vandenį turinčiuose paplūdimiuose.
Anot Aplinkos ministerijos, aplinkosaugininkus verčia nerimauti ir tai, kad dar 1983 m., darant bandomuosius gręžinius D-6 telkinyje, į jūrą išsiliejo 70 tonos naftos. Jūrinių tyrimų centro prognozėmis, iš gręžinio pradėjus veržtis naftai, esant audringam orui į vandenį patektų iki 33 tonų per parą.
Net jeigu išsilietų 3 kartus mažiau naftos, ant vandens susidarytų 2,5 kvadratinių kilometrų ploto plėvelė, kuri neigiamai paveiktų Baltijos jūros ekologijos sistemą. Tokia plėvelė Kuršių nerijos krantą pasiektų per 7-10 valandų, - teigia ministerija.
Specialistai pažymi, kad galimi ne tik didelio masto naftos ir jos produktų išsiliejimai, bet ir nuolatinė tarša, susijusi su D-6 telkinio eksploatavimu.
Telkinys D-6 ("Kravcovskojė") yra Baltijos jūros šelfe už 22 kilometrų nuo Kuršių nerijos pakrantės ir tik už 7 kilometrų nuo Lietuvos ir Rusijos jūros sienos.
Lietuvos aplinkosaugininkai ne kartą reiškė nerimą projekto saugumu. Žaliųjų nuomone, pramoninė naftos gavyba unikalaus gamtos kampelio, įrašyto į Pasaulio paveldo sąrašą, pašonėje, gali pažeisti jo ekologijos sistemą.
Telkinį ketinančios eksploatuoti bendrovės "LUKoil" antrinės įmonės "LUKoil-Kaliningradmorneft" atstovai tvirtina, kad projektas yra saugus ir avarijų tikimybė yra labai maža.
Naftos gavybą D-6 telkinyje planuojama pradėti šių metų pabaigoje, didžiausias projektinis pajėgumas būtų pasiektas dar po kelerių metų.
BNS
