Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) tyrimas parodė, kad Rusijai, nepaisant penkerius metus trunkančio spartaus augimo, dar teks užsitarnauti vietą tarp pirmaujančių pasaulio ekonomikų, rašo dienraštis "The Moscow Times".
Tuo tarpu Baltijos šalys - Estija, Latvija ir Lietuva - visos pasirodė neblogai - atitinkamai užima 22-ąją, 37-ąją ir 40-ąją vietas.
WEF sudarytoje "Pasaulinėje konkurencingumo ataskaitoje" Rusijai tarp 102 valstybių skirta 70-oji vieta. Praėjusiais metais Rusijai tarp 80 šalių teko 65-oji pozicija. WEF ataskaita apžvelgia valstybes, kurių ekonomikos sudaro 97,8 proc. viso pasaulio ūkio.
Pirmoji pozicija teko Suomijai, po kurios sekė Jungtinė Valstijos, Švedija, Danija ir Taivanas.
WEF tyrimas yra grindžiamas trimis veiksnių, vidutinės trukmės perspektyvoje labiausiai įtakojančių ekonominį augimą, kategorijomis - technologijomis, viešuoju administravimu ir makroekonomine aplinka.
Prastus Rusijos rezultatus (šalis tenkinasi vieta tarp dviejų Afrikos valstybių - Tanzanijos ir Ganos) lėmė aukštas infliacijos lygis, kuris šiais metais turėtų viršyti vyriausybės siektus 12 proc., neefektyvi bankų sistema ir įvairūs instituciniai veiksniai. Pavyzdžiui, infliacijos požiūriu Rusijai teko 93-ioji vieta.
Iš buvusių sovietinių respublikų ataskaitoje minimos tik trys Baltijos šalys ir Ukraina. Estija, Latvija ir Lietuva - visos pasirodė neblogai - atitinkamai užima 22-ąją, 37-ąją ir 40-ąją vietas. Tuo tarpu Ukraina atsidūrė 84-oje pozicijoje - aukščiau už Keniją, tačiau žemiau už Boliviją.
Prasčiausiai (mažesnio vertinimo tvarka) įvertintos Bangladešas, Malis, Angola, Čadas ir Haitis.
Už Rusiją geriau pasirodė į WEF ataskaitą pirmą kartą įtrauktos Malta (19-oji vieta), Gambija (55-oji pozicija), Egiptas (58-oji vieta) ir Tanzanija (69-oji pozicija). Tačiau net ir neįtraukus naujų šalių Rusija būtų nukritusi į 66-ąją vietą.
"Alfa Bank" vyriausioji ekonomistė Natalija Orlova mano, jog pagrindinė priežastis, neleidusi Rusijai pagerinti savo pozicijų, yra šalies struktūrinių reformų inertiškumas. "Dabartinį Rusijos augimą skatina gamtinių išteklių sektoriaus plėtra, o nuo jos priklauso kitų sektorių prieaugis", - sakė ekonomistė.
N. Orlovos nuomone, ekonominės reformos, kurios teoriškai turėtų pagerinti Rusijos vertinimą (pavyzdžiui, mokesčių lengvatos sunkumų patiriantiems sektoriams ar biurokratinių suvaržymų šalinimas) vyksta lėtai, todėl bendra ekonominė padėtis prastėja. "Paprasčiausias faktas yra tai, kad dėl išliekančios infliacijos ir stipresnio rublio mažėja (visų) sektorių, išskyrus gamtinių išteklių sektorių, kainų konkurencingumas", - aiškino "Alfa Bank" ekspertė.
Kita dėl nevykdomų struktūrinių reformų nukentėjusi šalis - Kinija, kuri yra viena iš sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų, WEF ataskaitoje nukrito iš 42-osios vietos į 44-ąją. Ataskaitoje teigiama, kad Kinijos nuosmukį lėmė, apklaustų verslininkų nuomone, pablogėjęs valdžios institucijų darbas, valstybės sektoriaus korupcija ir nepakankamas teisinės sistemos savarankiškumas.
ELTA
