Lietuvoje jau kelerius metus saugomos rusams priklausančio reto ir brangaus metalo - berilio - krūvos kasmet pareikalauja šimtatūkstantinių išlaidų, tačiau Rusijos bendrovė nei sumoka už saugojimą, nei atsiima savo krovinio, tik apipila pažadais tai kada nors padaryti, trečiadienį rašo dienraštis "Kauno diena".
Turto banko saugyklose jau penkerius metus laikomos Rusijos bendrovei "AMI-Science" priklausančios keturios tonos berilio - strateginio metalo, kuris gali būti panaudojamas kaip žaliava ir kariniams, ir civiliams tikslams. Ši Rusijos bendrovė, pasivadinusi moksline-gamybine įmone, nei išsiveža metalo, nei sumoka už jo saugojimą. Tik nuolat žada, kad "kada nors ir kaip nors" išspręs šį klausimą.
Tuo tarpu metalo saugojimas iš Turto banko reikalauja nemažų investicijų.
"Praktiškai vien dėl to berilio mes privalom laikyti padidintą ginkluotą apsaugą. Tai mums kainuoja šimtus tūkstančių litų per metus", - dienraščiui sakė banko Aktyvų valdymo departamento direktorius Romualdas Žemaitaitis.
R.Žemaitaitis pastebėjo, kad banko turimas berilio krovinys nėra pavojingas, nes jis neskleidžia radiacijos.
Pasak Turto banko atstovo, rusai vis žada bent atsiskaityti už metalo saugojimą, tačiau to nepadaro. Be to, niekaip neišsiveža jiems priklausančio berilio.
Pagal Lietuvos Vyriausybės sprendimą eksportuoti berilį leidžiama tik gavus specialų ministrų kabineto leidimą.
Dienraščio teigimu, dar 2001 metų spalį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo leido išvežti berilį iš Lietuvos į Rusiją, nustatyta tvarka išduodant vienkartinę eksporto licenciją. Iki šiol šiuo leidimu nepasinaudota, nes "AMI-Science" iš pradžių pageidavo išvežti berilį dalimis, taip pažeidžiant Lietuvos taisykles, kurios nurodo visą eksportuojamą metalo kiekį išvežti vienu kartu.
Vėliau rusai kuriam laikui išvis pamiršo savo krovinį, tik neseniai vėl pažadėjo "iki kitų metų rudens išspręsti klausimą - atsiskaityti už skolas ir išsivežti berilį".
Berilio krovinys aptiktas 1993 metais Lietuvos akciniame inovaciniame banke (LAIB). Jo rinkos vertė tuomet buvo maždaug 40 mln. litų.
Radinys sukėlė didelį atgarsį pasaulyje, nes būta įtarimų, kad jis gabentas į vieną iš šalių, kurioms Jungtinės Tautos yra paskelbusios embargą strateginės paskirties medžiagų eksportui. Tarp tokių šalių yra Libija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir kitos.
Berilis gali būti panaudotas gaminant branduolines raketas.
Nustačius, kad LAIB saugyklose radioaktyvumas keliolika kartų viršijo natūralų foną, visas krovinys buvo išvežtas patikrinti į vieną iš Fizikos instituto laboratorijų. Atidarę visas dėžes, mokslininkai rado įvairių formų metalo gabalus, greičiausiai - demontuoto įrenginio detales. Radiaciją skleidė maždaug 140 kilogramų berilio.
Fizikų nuomone, metalas buvo anksčiau naudotas branduoliniame reaktoriuje, ir, įvykus nedidelei avarijai, buvo užkrėstas.
Nuo 1998 metų berilis laikomas Turto banke, kuris perėmė bankrutavusio LAIB turtą, o radiaciją skleidžiantis metalas - specialioje saugykloje.
Dėl berilio buvo iškeltos dvi bylos, kurios dar 2000 metais buvo baigtos. Teismas krovinį pripažino Rusijos bendrovės "AMI-Science" nuosavybe, o ši sutiko sumokėti saugojimo išlaidas ir kada nors išsivežti savo berilį.
R.Žemaitaitis "Kauno dienai" tvirtino nieko nežinąs apie tai, kaip šis berilis atsirado Lietuvoje ir kodėl jis buvo saugomas LAIB.
Pasak pareigūno, šį rudenį Lietuvos Vyriausybė turėtų grįžti prie berilio klausimo sprendimo.
"Tikriausiai bus nuspręsta jį išvežti iš Turto banko į Ignalinos atominės elektrinės saugyklas, kurios yra pritaikytos tokio metalo saugojimui", - vylėsi jis.
BNS
