Ankstesniais laikais rudens darbai Lietuvos kaime pasibaigdavo per šventą Martyną. Tada ir buvo švenčiamos lauko darbų pabaigtuvės, vykdavo ūkininkų šventės, įvairios mugės su pasilinksminimais ir pasišokimais. Sovietmetis išmušė visus iš vėžių, tad dabar, nors iki šv. Martyno dar visas mėnuo, šventimas jau prasidėjo. Prieš kiek laiko Varėnoje dzūkai jau pagerbė savo maitintojus grybus, Kėdainiuose vyko Kauno apskrities žemdirbių šventė, Utena ir kiti miestai atšventė savo gimtadienius, kuriuose šalia visokių Cicinų ir kitokių dainininkų savo vietą turėjo ir ūkininkai. Metų derliaus gausą praėjusį šeštadienį buvo galima pamatyti Kaune, Laisvės alėjoje, Vilniaus gatvėje ir Rotušės aikštėje. Čia neapsieita be dabar labai populiaraus jaučio kepimo. Tiesa, ši ceremonija buvo pavadinta jaučio aukojimu. O paaukotas jis buvo susirinkusiųjų skrandžiams. Vakare buvo suvalgytas ir Pabaigtuvių duonos kepalas, bet iš tikrųjų kaime iki tikrų pabaigtuvių - dar toli.
"Akistatos" korespondentai pasidairė po Prienų rajono kaimus ir laukuose sutiko dar ne vieną dirbantį ūkininką bei samdinį. Štai Rūdupio kaime runkelius karučiais sodybos link vežė Justinas Senovaitis. Derliumi patenkintas vyras sakė runkelius auginąs tik savo karvutei, tad jų nedaug ir jokios kitokios technikos jam nereikia. Skanesnį duonos kąsnį Justinas su žmona Genovaite užsidirba augindami gėles ir dekoratyvinius augalus. Gėlių auginimas buvo pelningas ir sovietmečiu, tačiau tada nebuvo prekių. Rublių - pilnos kišenės, o lentynos parduotuvėse - tuščios. Dabar yra atvirkščiai - lentynos lūžta, o kišenės - tuščios. Justinas ir Genovaitė per daug nesiskundžia: vaikai sukūrė savo šeimas, pilnai apsirūpinę, o jiems irgi visko užtenka. Darbo - taip pat, mat gėlininkams prasidės karštymetis, nes artėja mirusiųjų pagerbimo šventė, kuriai auginamos didžiosios chrizantemos.
Nuo ryto iki vakaro sukasi ir Bagrėnų kaime gyvenantis Juozas Keturakis. 85 metų našlys gali pasigirti, jog pragyveno ir karą, ir marą, o dabar yra puikios sveikatos. Juozas įsitikinęs, kad stiprybės paslaptis - jau daug metų vartojamas stebuklingo šaltinio vanduo. Šaltinis yra J. Keturakio sodyboje, vandens iš jo pasisemti atvažiuoja žmonės ne tik iš Prienų, bet ir iš Kauno. Sveikatos prideda ir medus. Juozas turi daugiau kaip 10 avilių. Bitės šiemet buvo darbščios, tad dabar Juozą galima dažnai pamatyti Prienų turguje pardavinėjantį medų. Prekyba - ne tik būdas šiek tiek prisidurti prie pensijos, bet ir galimybė pabendrauti su žmonėmis.
Bevažinėdami po Prienų rajoną korespondentai specialiai pravažiavo pro tas vietas, kur geriamas pilstukas ir kur už išdaužytų langų mušami vaikai. Tai - kitų reportažų temos, o šį sykį ieškojome gerų pavyzdžių.
Strielčių kaimo parduotuvės savininkė Janina Lugauskienė pasakė pastebėjusi, jog aplinkiniuose kaimuose girtuoklių mažėja. Vieni išmiršta nuo nekokybiško gėrimo, kiti parduoda vaizdingose vietose įsikūrusias sodybas kauniečiams ir išsikelia nežinia kur. O šiaip kaime jei tik netingėsi ir bent kiek pakrutėsi, iš bado nemirsi. Kaip sako seni žmonės, jei žuvų nėra vienoje vietoje, užmesk meškerę kitoje. Vis tiek ką nors pagausi.
