Buvęs Ministras pirmininkas ir kitų Ministrų pirmininkų artimas bičiulis, trąšų ir lošimo namų specialistas bei uostų valdovas ponas Bronislovas, žinoma, jokiu būdu nepasakė Prezidentui, žurnalistams ir tautai, kad Rusijoje su demokratija prastai. Kaipgi būtų drįsęs, juk tiek jo verslams svarbių vamzdžių į ten atsukta.
Tačiau kai ponas Bronislovas rimtu veidu aiškina, kad Prezidentui Valdui Adamkui nepaklusus Kremliaus kvietimui atvykti į šventinį Pergalės paradą, Lietuvai gali iškilti ekonominių problemų, jis pripažįsta, kad Rusijoje jau galioja politekonomijos, o ne ekonomikos taisyklės. Trumpai tariant, kad Rusijos versle demokratijos saulėlydis, ką puikiai patvirtina ir paskutinės permainos “Gazprome”, ir “Jukos” padalinių nacionalizavimas.
Ar galite įsivaizduoti, kad normalios demokratiškos valstybės aukšti pareigūnai _ tokie aukšti, kad tik ponui Bronislovui pasiekiami – drįstų net užsiminti, kad nedalyvavimas karalienės jubiliejuje arba kitoje valstybei itin svarbioje šventėje grėstų ekonominėmis sankcijomis? Spėju, kad net apsukriems rusų žvalgams tokie pono Bronislovo pareiškimai didelio džiugesio nesukėlė – pernelyg jau viskas primityviai atrodo, o dabartiniai Rusijos vadai vis dar nori atrodyti modernūs. Juk net jie supranta, kad jeigu Antrojo Pasaulinio karo pabaigos metinės būtų žymimos kurioje nors Europos valstybėje – kurios irgi buvo karo aukos – tokių reikalavimų net idėjos nekiltų.
Ir ar tai tikrai visų pramoninkų nuomonė - teko girdėti kitokią “Vilniaus Vingio” vadovo Vaclovo Šleinotos, kuris daug metų pagrįstai didžiavosi, kad jo įmonės gaminiai atitinka tarptautinius vakarietiškus standartus nuomonę, jei gerai prisimenu ir iškalbusis Mykolas Aleliūnas Prezidento į Maskvą nesiuntė, greičiau, priešingai. Ir jau tikrai viešai nereikalavo su Baltarusijos režimu draugauti.
Kad Rusijos rinka didelė, ne tik pramoninkų vadas žino, bet kol kas bent jau neteko iš kitų verslininkų tokių atvirai ciniškų pareiškimų girdėti – važiuok, Prezidente, nes mums “biznis” nesiseks. Matyt, kad ir koks gudrus ponas Bronislovas būtų, bet laikas ir aplinkybės jam nepalankios, o patarėjai laikraščių neskaito ar prastai informuoja, jau nekalbant apie menkstančius sugebėjimus susivokti, kas darosi už Lietuvos ir Rusijos sienų. Ir rusų kalba išliko mieliausia, nes jei bent kiek skaitytų angliškai ar vokiškai, tai suvoktų, jog ES mums tikrai jokių sankcijų už nedalyvavimą Maskvos parade netaikys,o Rusija Lietuvai blokados tikrai nepaskelbs, nes labai jau rūpi ta didžiulė ES rinka. Ragindamas valstybės vadovą pasiduoti aukštų, anot pono Bronislovo, Rusijos pareigūnų šantažui, pramoninkų lyderis išsidavė, kas jam labiausiai rūpi. Jo patarėjai galėjo jam papasakoti, kad diskusijos dėl vykimo į Maskvą vyko ne tik Lietuvoje, galėtų pasakyti, kad anaiptol ne visi kviesti važiuoja, o santykius su Latvija daugelis Rusijos Dūmos veikėjų ir toliau laiko pačiais blogiausiais, nors jų Prezidentė važiuoti greitai sutiko. Jau nekalbant apie tai, kad daugeliui kviestųjų nekyla tokių istorinių dvejonių, kurias privalo įveikti nuo pergalingo Raudonosios Armijos žygio pabėgęs Valdas Adamkus.
Teisus ponas Bronislovas tik dėl vieno dalyko – diskusijos šia tema gerokai užsitęsė ir Prezidentas praleido geriausią momentą tinkamai paaiškinti vienokį ar kitokį sprendimą. Jei nuspręs važiuoti, tą reikėjo daryti anksčiau todėl, kad jo sprendimas neatrodytų kaip paklusimas Rusijai ir Lietuvos interesų grupėms, juk tai buvo galima paaiškinti unikalia galimybe vienoje vietoje sutikti daugelio valstybių lyderius. Jei nuspręs nevažiuoti, tą reikėjo irgi padaryti anksčiau todėl, kad užuot gaišę laiką nevaisingoms diskusijoms ir nervinę Kremliaus vadukus, galėjome užsiimti žymiai svarbesnių problemų nei važiavimo į Pergalės paradą sprendimu.
Prisiminkime ir tai, kad pažymint auksinį Antrojo Pasaulinio karo baigties jubiliejų prieš dešimtį metų tokių ginčų nebuvo, ir Rusija, ir Lietuva buvo kitokia.
