Nei naftos prognoziniai ištekliai, nei Vyriausybės finansiniai resursai nesukuria prielaidų valstybei rizikuoti ir investuoti į naftos paiešką ir žvalgybas - toks sprendimas priimtas penktadienį (01.31)vykusiame Vyriausybės strateginio planavimo komitete, kuriame buvo svarstomas Naftos paieškos ir gavybos strategijos projektas.
"Priimtas sprendimas, kad Vyriausybė tik administruos, nustatys sąlygas, bet nebandys kaip Norvegijoje dalyvauti šiame versle", - “Eltai” pažymėjo Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius.
Po to, kai šiai strategijai bus pritarta Vyriausybės posėdyje, numatyta parengti priemonių planą su konkrečiais pavedimais ir terminais jiems įgyvendinti.
Strategijoje kaip viena iš galimybių yra numatytas ir rinkliavos už naftos paieškoms ir žvalgybai suteiktą plotą įvedimas bei anglies dvideginio išmetimų naftos gamybos metu apmokestinimas.
"Iš tikro tokia būtinybė yra ir ateityje reikėtų ją svarstyti. Dabar ir viena, ir kita, ir trečia bendrovė yra užėmusios plotus paieškai, gavybai, žvalgybai ir tuos savo paieškos laikotarpius tęsia po vieną, antrą kartą ir nemoka jokių mokesčių. Tuo tarpu užsienyje yra praktika, kai nuo pirmos dienos ar po pirmo periodo yra įvedamas mokestis arba šis mokestis didinamas, norint paskatinti bendroves dirbti tame plote. Tas pats ir dėl anglies dvideginio - Kioto protokolas reikalauja, kad išmetimai būtų mažinami, todėl reikia žiūrėti, ar priverstinėmis, ar ekonominėmis priemonėmis pasiekti, kad kuo mažiau dujų būtų deginama. Tačiau čia dar reikia atitinkamos analizės", - sako J. Mockevičius.
Geologijos tarnybos specialistai teigia, kad Lietuvoje yra pakankamas prognozinių naftos išteklių potencialas - daugiau kaip 60 mln. tonų naftos išteklių sausumoje ir per 20 mln. tonų jūroje.
Tačiau Naftos paieškos ir gavybos strategijos projekte teigiama, kad pasenusi teisinė bazė ir neefektyvi valstybinio reguliavimo sistema stabdo galimybes tinkamai panaudoti žemės išteklius.
Naftos gavybos sektorius pernai biudžetą papildė 82 mln. litų, tačiau tolesnę sektoriaus plėtrą stabdo nelankstus naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas, nepriklausantis nuo telkinio dislokacijos vietos ir išteklių kiekio, mano strategijos autoriai.
Naftos gavyba Lietuvoje prasidėjo 1990 metais ekonominės blokados sąlygomis. 1996 metais Vyriausybė patvirtino šio sektoriaus strategiją, tačiau didžioji dalis strateginių krypčių nebuvo įgyvendinta.
Strategijos autoriai atkreipia dėmesį į palankius sektoriaus plėtrai veiksnius - aukštą pasaulinę naftos kainą ir žalios naftos deficitą Europoje, kurioje išgaunama 2,2-2,3 karto mažiau, negu sunaudojama. Be to, Lietuvoje dirba keturios naftos bendrovės ir išplėtota sektoriaus infrastruktūra - šalyje veikia naftos perdirbimo bendrovė bei naftos transportavimo terminalai. Šiuo metu Lietuvoje per metus išgaunama vidutiniškai 400 tūkst. tonų naftos.
Tarp silpnybių minima pasenusi teisinė bazė, neapibrėžtos pirmosios licencinės sutartys, dėl kurių vyksta teisiniai ginčai, naftos išteklių prieaugio nebuvimas ir pan.
Sektoriaus plėtrą stabdančiais veiksniais įvardijamas komplikuotas bendrų su užsienio kapitalu įmonių valdymas, žemas naftos išgavimo iš telkinių koeficientas, silpnas mokslinių tiriamųjų darbų potencialas.
ELTA
