– Sunku tiksliai nustatyti, kiek esame pasiruošę. Galima sakyti, jog esame pasiruošę 8-9 balais. Visi žinome, kad lygiaverčio pakaitalo Ramūnui Šiškauskui, Rimantui Kaukėnui, Šarūnui Jasikevičiui mes neturime. Mes galbūt esame pasirengę 100 procentų, tačiau mūsų žaidimo lygis nėra toks geras, koks būtų su tais žaidėjais.
– Ar jaučiasi skirtumas tarp komandos, kuri buvo prieš kelerius metus ir dabar?
– Žaidime galbūt nėra didelio skirtumo, kur žaidėme su savo lyderiais, o kur rungtyniaujame be jų. Problemos išryškėja, kai likus porai minučių iki rungtynių pabaigos rezultatas yra lygus. Anksčiau mes turėdavome Šiškauską, Jasikevičių, Kaukėną, kurie buvo užgrūdinti tokių rungtynių. Dabar mes turime rasti naują lyderį, kuris tokiose situacijose imtųsi iniciatyvos. Anksčiau irgi turėjome tokių problemų. Kovojome dėl 4-5 vietų, kol užsigrūdinome ir tapome čempionais.
– Kas lemiamomis akimirkomis gali atlikti svarbiausius metimus?
– Mes šiuo metu matome, jog lyderis yra Linas Kleiza. Jam poroje rungtynių nepasisekė, tačiau jis yra užsispyręs, turi tvirtą charakterį. Turime pajėgius aukštaūgius, tačiau čia ir vėl susiduriame su problema. Kai neturi žaidėjo, kuris tau duoda kamuolį po krepšiu, negali pelnyti taškų. Šiuo metu turime tam tikrų problemų su įžaidėjais, tačiau viskas išsispręs.
Andrius Mažutis šiuo metu yra visiškai kitoms žaidėjas, nei buvo mače su kinais. Man jis atradimas, nors žaidžia mano komandoje. Jis yra tikrai labai geras, patikimas žaidėjas. Daugelis jį lygina su Jasikevičiumi, kuris galėjo įmesti 20 taškų, tačiau Mažutis 20 taškų tikrai nepelnys. Mes to ir nenorime. Jis atlieka daug kitų gerų dalykų. Ypač gynyboje, ko negalėdavo atlikti pats Jasikevičius.
– Praėjusį sezoną su klubu laimėjote visus įmanomus titulus, o rinktinėje esate tik trenerio asistentas. Ar tai neužgniaužė Jūsų ambicijų?
– Ne. Aš pats buvau žaidėjas. Teko rungtyniauti ir Madrido „Real“ ekipoje kartu su Arvydu Saboniu, kur visi buvome vienodo lygio žaidėjai. Taip, aš turiu tam tikrų idėjų, kurios ne visada sutampa su Ramūno Butautu, tai natūralu, tačiau visumoje mūsų idėjos sutampa. Nematau prasmės, kad laimėjus kažką turiu pasitraukti iš rinktinės. Mes su Ramūnu dirbame nuo jaunimo rinktinės laikų. Galvoju, jeigu laimės mūsų komanda, tai bus gerai visiems.
– Su kokiu tikslu keliaujate į Europos čempionatą?
– Mūsų tikslas yra medaliai. Norėtųsi jų kuo aukštesnės prabos. Mūsų tikslai aiškūs – privalome būti stipriausių komandų ketvertuke. Nemanau, kad ketvirta vieta yra toks rezultatas, kuriuo Lietuva turėtų būti patenkinta.
– Puikiai pažįstate Artūrą Jomantą. Ar rinktinėje jis jau visiškai yra atsiskleidęs, ar dar turi kažkokio potencialo?
– Jomanto situacija yra įdomi vien todėl, kad jis yra labai universalus žaidėjas. Jis gali rungtyniauti nuo įžaidėjo iki sunkiojo krašto puolėjo pozicijos. „Lietuvos ryte“ jis buvo lengvojo krašto puolėjas ir mums nebuvo reikalo keisti jo pozicijos. Aš matau, kad Jomantas yra mūsų potencialas, kuris dar iššaus. Visi kaltina, jog jis neįmetė lemiamų baudų, tačiau Rygoje jis pats atkovojo lemiamą kamuolį.
Mes norėjome, kad jis išprovokuotų pražangą, tą jis ir padarė. Neįmetė baudų – nieko tokio. Tai yra normali situacija, kai iki Europos čempionato pradžios likus porai savaičių neįmeta baudos metimų. Jomantas yra patikimas, kovose patikrintas žaidėjas, kuris yra vienas iš universaliausių mūsų rinktinės krepšininkų.
Romanas Buršteinas
