Varšuvos kamerinis operos teatras 2004-2005 metais rengia visai nekamerinį projektą “Odė Europai: suvienytosios Europos muzikos sezonas” (http://www.wok.pol.pl/oda_eng_introduction.htm), kuriame pristatoma labai įdomi programa nuo graikų antikinės muzikos rekonstrukcijų iki mūsų dienų muzikos. Pagal šį projektą birželio 1 d. Varšuvos kameriniame teatre skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Onutės Narbutaitės muzika.
Festivalių festivalyje, taip galima būtų pavadinti šį kelerius metus besitęsiantį renginį, atiduodama duoklė didiesiems Europos muzikams, kompozitoriams ir reikšmingiausią vaidmenį Europos muzikos raidoje suvaidinusiems kraštams: Austrijai ir Mozartui (visos (!) jo operos, taip pat dainos, kamerinė ir simfoninė muzika, oratorijos), Italijai ir Claudio Monteverdi (4 operos ir baletai) bei operos pradininkui Jacopo Peri, Anglijai ir anglų baroko operai, Čekijai ir Janačekui ir, žinoma, pačiai Lenkijai, kurią pristato lenkų ankstyvosios bei šiuolaikinės operos festivaliai. Mažesniesiems kraštams atstovauja nedideli, bet konceptualūs projektai - pavyzdžiui, “Belgijos karalystės smuiko muzika”, kuriame skamba kūriniai nuo Cesaro Francko, Eugene’o Ysaye iki mažiau žinomo belgų klasiko Guillaume’o Lekeu (1870-1894) ir šiuolaikinio kompozitoriaus Jean-Paulio Dessy; Olandiją pristato “Nyderlandų XVII amžiaus muzika”, Kiprą - viduramžių muzika iš karaliaus Jano dvaro, Airiją - programa “Johnas Fieldas - noktiurno išradėjas”. Mūsų artimiausius kaimynus latvius pristato šiuolaikinė įvairių kartų kompozitorių programa, o estus - Arvo Pärto Šv. Jono pasija.
Už lietuvišką programą šiame projekte buvo atsakingas lietuvių muzikų bičiulis Krzysztofas Droba, pasiūlęs koncerte sujungti Čiurlionio fortepijoninius kūrinius, Temą ir variacijas styginių kvartetui bei Onutės Narbutaitės kompoziciją “Rudens riturnelė. Hommage a Fryderyk”, kurioje girdime tiesiogines sąsajas su kompozitoriaus Fryderyko Chopino muzika (atlikėjai Krzysztofas Jabłońskis, “Prima Vista” kvartetas ir kt.). “Čiurlionis ir Narbutaitė. Chopino artumas ankstyviesiems Čiurlionio opusams ir Chopinas, slypintis Narbutaitė kūrinyje. Ar galima pajusti, kad per paskutinį šimtmetį buvo nubrėžtas tam tikras apskritimas?” - rašo Krzysztofas Droba įžanginiame tekste, išsamiai pristatančiame koncerto programą.
“Ar tikrai nacionalinė muzika nyksta suvienytoje Europoje? O gal verta atsikratyti tam tikrų senų prietarų?” - klausia projekto organizatoriai, pažerdami krūvą pavyzdžių apie Bachą, keliaujantį po Prancūziją, komponuojantį prancūziškas šokių siuitas, pavadintas Angliškomis; Mozartą, galėjusį rašyti bet kokiu - prancūzišku, itališku ar vokišku - stiliumi; Chopiną, perkėlusį į fortepijono muziką itališko dainavimo stiliaus rubato ir ornamentus, pagaliau Moniuszką, rašiusį itališkas operas su polonezo, mazurkų, lietuviškų, ukrainietiškų dainų ir lenkiškų temų atspalviais, ir t.t.
Pasak Januszo Ekierto, “mažai kam pavyko sukurti iliuziją, bent akimirką, kad visi žmonės Europoje galvoja ir jaučia panašiai. Mozartui ir Chopinui, Farinelli ir Caruso tai pavyko”.
Muzikos informacijos ir leidybos centro inf. (www.mic.lt)
