Akivaizdu, nors ir neįtikėtina, bet konservatoriai susilaukė premjero pagyrų ir, net sunku patikėti už ką, už „Mažeikių naftos“ privatizavimą. Sakysite, negali būti. Gali. Bet apie tai kiek vėliau.
Didžioji konservatorių kaltė tūkstančius kartų pagrįstai ir nepagrįstai eskaluota per visus rinkimus ir debatus buvo tiek nuvalkiota, kad kitokios nuomonės niekas nenorėjo girdėti. Tačiau šiandien bet kuriam bent kiek analizuoti įvykius gebančiam Lietuvos piliečiui kaip dieną aišku, kad „Mažeikių nafta“ jau toli gražu ne tik politinių debatų objektas. Naftos kainų pasiutpolkė ir olimpinė premjero ramybė gali suklaidinti tik naivuolius. Kur kas įdomesnė premjero pozicijos kaita ir mįslingi skaičiai bei vertinimai. Pastarosiomis dienomis it perkūnas iš giedro dangaus nukrito premjero verdiktas – pasirodo, Vyriausybė jau ne parduoda , o pati perka „Mažeikių naftos“akcijas. Ką visa tai reiškia – naują gudriai surežisuotą žaidimą ar dar kur kas gilesnes povandenines sroves? Pabandykime pasiaiškinti.
Išties „Mažeikių nafta“ - išskirtinė Lietuvos įmonė ir ne vien todėl, kad ji yra labai didelė. Ji sukuria apie 8 procentus Lietuvos BVP, o jos sumokėti mokesčiai sudaro daugiau nei 10 procentų šalies biudžeto. Todėl kiekvienas su ja susijęs veiksmas sulaukia išskirtinio dėmesio ir įvairiausių nuomonių. Tik dėl vieno dažniausiai sutariama: konservatoriai padovanojo „Mažeikių naftą“ „Williams“- suprask, padarė žalą Lietuvai. Tačiau apie kokią žalą eina kalba, jei pats Algirdas Brazauskas pareiškė, kad „Jukos“ valdomas AB „Mažeikių nafta“ akcijų paketas vertas 4 milijardų litų. Kad suprastumėm ką tai reiškia, grįžkime į pradžią.
Praėjusio tūkstantmečio paskutiniaisiais metais AB „Mažeikių nafta“ būklė buvo apgailėtina: technologijos dešimčių metų senumo, veikla duodavo šimtus milijonų litų nuostolį per metus. Logika sakė, kad tuo metu Lietuvai buvo pelningiau tokios įmonės neturėti nei turėti. Finansiškai jos vertė buvo niekinė.
Buvo įmanomi tik du sprendimo būdai: arba įmonę likviduoti, arba gelbėti. Kito pasirinkimo nebuvo. Strateginis investuotojas išpirko naują akcijų emisiją, sumokėdamas 300mln. litų, ir suteikė įmonei 300 milijonų litų paskolą. Valstybė dar prie jau suteiktų paskolų pasirūpino dar 600 milijonų litų paskola. Taip prasidėjo įmonės gaivinimas.
Kokia situacija yra šiandien? Įmonė veikia vis pelningiau. 1999 metais ji sumokėjo į biudžetą mažiau nei 150 milijonų litų įvairių mokesčių, o nuo 2001-ųjų „Mažeikių nafta“ kasmet sumoka apie du milijardus litų. Iki dabar vien palūkanų už valstybės suteiktas paskolas sumokėta 560 mln. litų, už praėjusius metus valstybė gaus apie 100 milijonų litų dividendų. Be to, valstybės valdomas akcijų paketas (cituojant premjerą ir perskaičiavus aritmetiškai , nors tai ne pats tiksliausias būdas) vertas apie 3 milijardus litų. Vadinasi, valstybė vietoj nuostolių jau gavo milijardus litų mokesčių, palūkanas ir dividendus, tad galima susigražinti paskolintus pinigus bei gauti milijardines sumas už likusį akcijų paketą. Taigi premjeras (nors netiesiogiai ir turbūt netyčia) ne tik reabilitavo AB “Mažeikių nafta“ privatizavimo sandorį, bet netgi jį išgyrė.
Kodėl staiga premjeras tapo toks „geras“ konservatoriams? Gal todėl, kad artėja naujas AB „Mažeikių nafta“ privatizavimas? Tačiau stebint besiklostančius įvykius ir matant besikeičiančią Vyriausybės nuomonę, kyla daug klausimų. Ne vien retorinių.
Valdant akcines bendroves įtaką turi ir labiausiai vertingi du akcijų paketai: kontrolinis ir blokuojantis. Tai yra aksioma. Šiandien „Mažeikių naftos“ kontrolinis akcijų paketas yra privačiose rankose, tačiau blokuojantis paketas (ne mažiau nei 1/3 akcijų), leidžiantis apsisaugoti nuo daugelio Lietuvai nepalankių sprendimų, yra Vyriausybės žinioje. Šiandien Vyriausybė valdo 40,66 procentų įmonės akcijų. Tačiau ar blokuojantis paketas išliks Vyriausybės rankose? Premjeras vis kalba apie 10 ar 20 procentų akcijų pardavimą, be to, vis užsimenama apie opcionus. Todėl kyla natūralus klausimas, kiek opcionų yra ir kokie jie? Premjeras pareiškė, kad „Jukos“ priklauso teisė įsigyti naują 9,72 procentų „Mažeikių naftos“ akcijų emisiją“ (žr. A.Brazauskas: nėra požymiu, kad „Mažeikių naftos“ pardavimas galėtų pagreitėt. ELTA 2005 08 01), tačiau po mėnesio ūkio viceministras ir AB „Mažeikių nafta“ valdybos pirmininkas jau prabilo apie du (10 ir 11,5 procentų) opcionus (Ūkio ministerija siekia kuo greičiau gauti iš „Jukos“ dokumentus dėl „Mažeikių naftos“. ELTA 2005 09 02) ir net nebeaišku, ar tai naujos emisijos ar, - kas tarsi nutylima - akcijų pardavimas. Jeigu tai pardavimas, tai kokia akcijų kaina? Buvo minima suma - 400 milijonų. Toks „Jukos“ akcijų paketas kainuotų (perskaičiuojant aritmetiškai) 700-1500 milijonų litų?
Tad kodėl kalbama apie galimybę išardyti blokuojantį akcijų paketą, taip nuvertinant likusiąsias akcijas? Jei užsimenama, kad po akcijų pardavimo nustos galioti 1999 metų sutartis, tai ar neprapuls įsipareigojimas grąžinti paskolą? Pastaruoju metu kalbama, kad Vyriausybė išpirks visas akcijas (kokias - su opcionu ar be? Nes tada pirkimo ir pardavimo kaina gerokai skirtųsi) ir parduos jas kitam strateginiam partneriui. Ar pavyks tai padaryti be nuostolio valstybei?
Atsakymai, kaip ir Vyriausybės pozicija skendi migloje ir keičiasi kaip oras Lietuvoje. O jeigu vėl bus blogai, kas tuomet bus kaltas? Ko gero, vėl dėl visko bus kaltas, kaip juokauja internautai, Landsbergis...
Deja, šiandieninė Vyriausybės pozicija verčia abejoti ne tik dėl pozicijos „Mažeikių naftos“ kontekste, bet ir kelia nerimą dėl to, kad, užuot rimtai susirūpinus aktualiomis su viso pasaulio energetine krize susijusiomis ekonominėmis bei politinėmis problemomis, bandoma „sukti uodegą“ nuo esminių Lietuvai strateginių problemų.
