Neseniai startavo Lietuvos radijo naujasis 2005 – 2006 metų sezonas. Kuo jis ypatingas? Tai jubiliejinis sezonas. 2006 m. vasarą Lietuvos radijas švęs 80-ies metų sukaktį. 1926 m. birželio 12 dieną iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo lietuviškas žodis. Tai visuotinai pripažinta Lietuvos radijo transliacijų pradžios diena. Jubiliejui pradėjome ruoštis jau dabar. Šlovinga (nepabijosiu ir tokio žodžio) Lietuvos radijo istorija yra kuo glaudžiausiai persipynusi su tokais svarbiais Lietuvos valstybės ir tautos istorijos tarpsniais kaip „smetoninė“ ir pokario Lietuva, Atgimimas ir naujoji Lietuva su visais jos pasiekimais ir vargais. Jubiliejaus proga planuojame išleisti ir specialų albumą, kuriame bus ir tekstas apie Lietuvos radijo praeitį bei dabartį, ir daug įdomių foto iliustracijų.
Tikimės, jog jubiliejinius paminėjimus vainikuos du dideli koncertai kitų metų birželį. Vienas būtų skirtas rimtosios muzikos mėgėjams, kitas populiariosios. Koncertai turėtų būti tokio lygio, kad taptų reikšmingu įvykiu visos Lietuvos kultūros gyvenime. Tačiau smulkiau apie tai kalbėti kol kas per anksti. Lietuvos radijas didžiuojasi savo turtinga ir turininga praeitimi, tačiau žvilgterėkime į ateitį. Kas artimiausioje visuomeninio radijo perspektyvoje? Mūsų planuose – naujos radijo stoties, skirtos jaunimui, atsiradimas. Ne paslaptis, kad Lietuvos radijo klausosi šiek tiek vyresnis klausytojas. Todėl naujam radijo kanalui būtų keliamas uždavinys pritraukti jaunimo auditoriją ir tokiu būdu „užsiauginti“ naują nacionalinio radijo gerbėjų kartą. Jaunimo stoties transliacijose vyrautų ta muzika, kurią mėgsta jaunesnioji visuomenės dalis, o žinias rengtų Lietuvos radijo žinių tarnyba, mano manymu, profesionaliausia Lietuvoje. Žinios būtų parašytos ir pateiktos pateiktos kiek kitokiu nei tradicinis būdu – guviau, greičiau, galbūt dialogo tarp žinių redaktorių forma ir pan.
Jau esame parengę koncepciją, suskaičiavę sąmatą, turime ir LRT tarybos palaiminimą, stringame tik dėl finansų stygiaus. Tačiau tikimės kitąmet jaunimo radijo stotį atidaryti. Tai būtų trečiasis visuomeninio radijo kanalas. Kuo gyvenate šį rudenį, kokius naujus projektus pristatėte Lietuvos radijo klausytojams? Pagal savo prigimtį radijo programų tinklelis žymiai konservatyvesnis negu televizijos.Turbūt nerasime pasaulyje visuomeninių radijo transliuotojų, kurie nerengtų žinių, informacinių-muzikinių, muzikos, literatūros, vaikų ir panašių laidų. Tai visąlaik buvo, yra ir bus nacionalinio Lietuvos radijo duona kasdieninė. Jei komerciniai radijai savo klausytojus, kaip taisyklė, maitina vien saldainiais, t.y. populiaria muzika, trumpomis žiniomis ir lengvabūdiškais plepalais, tai Lietuvos radijas, vadovaudamasis įstatymo apibrėžta misija, kuria dešimtis laidų, kurios niekada nebus itin populiarios, nors yra reikšmingos socialine prasme. Tai ir laidos neįgaliesiems, ir tautinėms mažumoms, ir daugelis kultūros laidų, ir t.t. – vardinti būtų galima ilgai. Iš viso abejas nacionalinio radijo programas sudaro net 121 laida. Sutikite, kad esame tikras radijo fabrikas.
Svarbi ir ta aplinkybė, jog absoliučią daugumą mūsų laidų sukuria etatiniai darbuotojai, kitaip tariant, žmonės, kurie metai po metų dirba kūrybinį darbą vienoje ir toje pačioje vietoje. Ir kuriems dėl šios priežasties reikia patiems prisiversti keistis, rasti vidinių jėgų atsinaujinti. O tai labai sunku. Ir ne visus pavyksta įtikinti, jog tai būtina. Ir šiuo metu turime tokių laidų, kurios nors dar yra populiarios, visgi jau gerokai sustabarėjo, prinoko naujovėms tiek turinio, tiek ir formos prasme.
Viską apibendrinus, galima teigti, jog visuomeninio radijo programos tinklelis kinta retai, tačiau jį sudarančių laidų turinys turėtų būti atnaujinamas kasmet. To ir siekia Lietuvos radijo administracija.
Tiesa, keletas naujų laidų vis dėlto praturtins ir ką tik prasidėjusio sezono programų tinklelį.
Daugiausia tikiuosi iš vairuojantiems žmonėms skirtos Lietuvos radijo laidos „Antra pavara“, kuri tiesioginiame eteryje skambės darbo dienomis 17.05-18 val. Didžiausias bet kurios laidos turtas yra jos kūrėjai. Šiuo atveju galima tikėtis puikių rezultatų, kadangi laida bus muzikinė- informacinė (turiu omeny informaciją, kuri susijusi su automobiliais ir jų šeimininkų gyvenimo būdu) ir už kiekvieną jos sudedamąją bus atsakingi gerai žinomi žurnalistai bei savo srities žinovai Darius Užkuraitis ir Julius Juchnevičius.
Kitas įdomus projektas yra parengtas kartu su VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu. Tai „Klasikos“ programos laida - „Radijo paskaitos“, kurios turėtų bent iš tolo priminti tai, ką transliuoja BBC-4. Paskaitas VU auditorijoje susirinkusiems studentams su visomis jų gyvomis reakcijoms, klausimais, replikomis skaitys žymiausi mūsų šalies mokslo žmonės. Artimiausia vieša paskaita - profesoriaus dr. Alfredo Bumblausko pranešimas „Su kokiu tautinės kultūros modeliu mes gyvename?“. Šis laidų ciklas, tikimės, sudomins smalsius, į šviesą besistiebiančius žmones, kurių, be abejonės, mūsų Lietuvoje esama nemažai. Viešas paskaitas transliuosime sykį į mėnesį, paskutinį trečiadienį nuo 14.05 val. Noriu atkreipti dėmesį, kad rugsėjo 28 d. paskaita dėl techninių priežasčių (radijo siųstuvų profilaktikos) yra perkelta į spalio 5 d.Turėtų būti įdomu klausytis ir Alicijos Žukauskaitės sumanytos laidos „Tūkstančiai žiedų“, skirtos senajai gramofono kultūrai. Kaip teigia pati autorė, nostalgiškame gramofono traškesy išgirsime A. Šabaniauską, K.Petrauską, F.Šaliapiną, D.Donskį ir daugelio kitų žymiausią atlikėjų balsus. Laida, kurios aktyvus dalyvis bus melomanas ir kolekcininkas Algirdas Motieka, skambės „Klasikos“ programoje antradieniais nuo 11.30 val.
Dar dvi „Klasikos“ programos laidos irgi bus skirtos pasižvalgymams po kultūros istoriją. Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas Dainius Vaitiekūnas trečiadieniais nuo 14.05 val. kvies klausytis laidos „Prieš laikrodžio rodyklę“, kurios herojais bus, deja, jau iškeliavę anapilin rašytojai, publicistai, filosofai.
Na o ketvirtadieniais nuo 15.05 val. skambėsianti muzikologų Jūratės Katinaitės ir Šarūno Nako laida „Muzikos muziejus“ pateiks daug įdomių muzikos įrašų, kurie per ilgus dešimtmečius buvo sukaupti unikaliame Lietuvos radijo archyve. Tai tikra dovana muzikos gurmanams ir visiems tiems, kas domisi XX a. Lietuvos muzikos istorija. Koks Lietuvos radijo klausytojo portretas: amžius, pomėgiai, pažiūros?.. Lietuvos visuomeninis radijas – labiausiai klausomas radijas Lietuvoje. Mūsų reitingas svyruoja tarp 22-25 procentus (t.y. dvigubai lenkia populiariausias komercines radijo stotis) ir dar turi tendenciją augti. Mūsų klausytojas – mąstantis, besidomintis politiniais įvykiais, socialiniais gyvenimo reiškiniais, dalyvaujantis rinkimuose; vienu žodžiu – aktyvus pilietis.
Kaip minėjau, Lietuvos radijo klauso daugiau vyresnio amžiaus žmonės. Ir ši padėtis nesikeis, kol netransliuosime specialios programos jaunimui. Kitu atveju, bandydami „atjauninti“ dabartines programas rizikuotume išbarstyti dabartinę savo auditoriją.Tyrimai rodo, kad pastaruoju metu Lietuvos radiją vis dažniau įsijungia specialistai ( gydytojai, inžinieriai...), kvalifikuoti darbininkai, smulkūs verslininkai, ūkininkai. Mūsų klausytojas – išsilavinęs, smalsus žmogus.
Įdomu būtų sužinoti, kokias problemas Lietuvos radijo administracija dažniausiai gvildena savo vidiniuose posėdžiuose? Turime išties gerą grįžtamąjį ryšį su mūsų klausytojais: jie mums skambina, rašo elektroniniu paštu, diskutuoja radijo eteryje, rašo komentarus mūsų interneto portale www.lrt.lt . Mes visada atsižvelgiame ir aptariame mūsų klausytojų pastabas bei nuomones. Įdomu pastebėti, kad tos pretenzijos, kurių sulaukiame iš valdžios vyrų, iš esmės veik niekada nejaudina mūsų klausytojų.
Daugiausia pretenzijas žadina muzikos parinkimas: vieni nori klausytis tik lietuviškų populiarių šlagerių, kiti – rimtojo angliakalbio roko, treti –negali tverti be liaudiško folkloro ir t.t.. Lietuvos radijas stengiasi transliuoti pačią įvairiausią muziką, tačiau esama tam tikros jos diferenciacijos pagal programas: „Pirmojoje“ skamba populiarūs kūriniais, „Klasikoje“ – rimtoji muzika.
Pastaruoju metu taip pat būta priekaištų dėl oro prognozių, kurias kartais mūsų radijui pateikia ne lietuvių kilmės sinoptikės. Jos kalba lietuviškai, nors ir su tam tikru akcentu, kuris erzina vieną kitą mūsų klausytoją. Tačiau aš galvoju, kad reikia tik džiaugtis, jog Lietuvoje tautinių mažumų atstovai stengiasi kalbėti lietuviškai. Kita vertus, mūsų žinių tarnyba tiesiog įrašo budinčios sinoptikės pranešimą apie orus. Kuri tądien budi, ta ir kalba. Juk negalime diskriminuoti žmogaus dėl tautybės ir dėl jo akcento. Negi tom dienom, kai budi ne lietuvaitės sinoptikės turėtume nepateikti specialisto komentaro. Esu įsitikinęs, kad bet kurioje Vakarų šalyje, kurioje giliai įsišaknijo tolerancijos, apykantos, pagarbos kitataučiui, kitaminčiui, kitakilmiui, kitatikiui idėja net klausimą dėl to iškelti būtų nepadoru.
Pastebėjau, jog Lietuvoje susiklostė tokia tvarka: jeigu žiniasklaida pradeda gvildenti kokią nors problemą, tai paprastai visi žurnalistai eina pirmeivių išmintu keliu ir kartoja vienus ir tuos pačius vertinimus. Kažkas pirmasis parašo, parodo, pasako, kad tas ar anas reiškinys, pavyzdžiui, sumanymas kur nors įrengti sąvartyną esąs netikęs, blogas, nemoralus, neteisingas ar dar koks nors t.y. suteikia informacijai tam tikrą ideologinį kryptingumą, o po to visi kiti žurnalistai eina iš paskos jau išmintu takeliu, nesugebėdami ar tiesiog tingėdami paieškoti kito kampo ar tiesiog pamąstyti kritiškiau. Tai, deja, neretai nutinka ir mūsų radijo žurnalistams, kuriems kartkarčiais irgi nelabai sekasi išsipančioti iš nugrotų stereotipų nelaisvės. Nevengiu jiems to pasakyti ir į akis, apskritai mėgstu pasiginčyti, padiskutuoti su savo kolegomis. Stengiuosi nesinaudoti tuo, ką politologai vadina „administraciniu resursu“, bet įtvirtinti savo požiūrį argumentais. Ne visada tai pavyksta, bet ne visada ir nepavyksta. Dėkoju už pokalbį. Kalbėjosi LRT interneto svetainės redaktorė Diana Rakauskaitė
