Po beviltiškai pralaimėtų Europos krepšinio čempionato antrojo etapo rungtynių Slovėnijos rinktinei, Lietuvos ekipos vyr. treneris Ramūnas Butautas prisiėmė visą atsakomybę, tačiau tikino vis dar tikintis galimybe pateikti į čempionato ketvirtfinalį.
"Sužaidėme blogiausia rungtynes čempionate. Apie žaidimą nenoriu net kalbėti. Visi viską ir patys matyte. Slovėnai buvo geresni visuose žaidimo komponentuose. Jie buvo greitesni, geriau puolė, geriau gynėsi. Mūsų puolimas buvo siaubingas. Visos rungtynės buvo siaubingos. Noriu paprašyti visų Lietuvos krepšinio mėgėjų, sirgalių, nesmerkti krepšininkų. Kaltas aš, o ne mano žaidėjai. Treneris ruošia komandą, vadovauja jai per rungtynes. Aš prisiimu visą kaltę.", - spaudos konferencijoje pasakojo R.Butautas.
Treneris teigė tikįs, jog komanda vis dar gali patekti į čempionato ketvirtfinalį: "Tikiuosi, kad mes turime teorinių galimybių būti kitame etape. Viliuosi, kad mano komanda atsigaus ir ras jėgų kovoti toliau. Teorinių galimybių mes vis dar turime. Jie laimėsime likusias dvejas rungtynes, o kiti susitikimai susiklostys palankiai, turime galimybių žaisti ketvirtfinalyje. Po tokio nokauto dabar svarbiausia atsigauti psichologiškai ir pasiruošti rungtynėms prieš ispanus".
- Tai buvo blogiausios jūsų, kaip trenerio, rungtynės?
- Man yra sunku lyginti. Šios rungtynės įvyko šį vakarą ir man yra pačios skaudžiausios.
- Robertas Javtokas tik ką pasakė, kad jie žaidė "be kiaušų". Gal čia yra didžiausia problema?
- Nežinau. Turiu daug klaustukų, į kuriuos neturiu atsakymo. Nenoriu spėlioti.
- Bet ne mes vieni laukiame atsakymų. Lietuvoje žmonės laukia atsakymų. Mes juos tik bandome perduoti.
- Mes ieškome. Treneriai ieško atsakymų, kas nutiko po rungtynių su Ispanija.
- Tai yra pabaiga?
- Kalbėjau su žaidėjais. Prašiau, kad nurytų šitą karčią piliulę. Prašiau, kad bent jau išeinant trinkteltų durimis. O jei palankiai susiklostytų aplinkybės, dar galėtume pagalvoti ir apie ketvirtfinalį.
- Tikite savo žaidėjais?
- Be abejo. Aš esu laivo kapitonas ir iš jo turiu išeiti paskutinis. Noriu paprašyti nekeikti žaidėjų. Žinau, kad jie tai skaito ir juos tai gniuždo. Nesakysiu pavardėm, bet matau tai iš akių. Mes labai stengiamės, bet mums neišeina. Tai yra mano, kaip trenerio, kaltė. Ne žaidėjų.
- Bet nematome elementaraus pykčio. Gal per daug glostomės vieni su kitais?
- Šito negaliu pakomentuoti. Lyg ir yra nusiteikimas, bet kai pradeda byrėti, nebeįmanoma surinkti.
- Bet ko reikia, kad rinktinė pradėtų žaisti?
- Visų pirma, reikia patikėti savo jėgomis. Tokias situacijas savo klubuose žaidėjai išgliaudytų kaip riešutus. Sportas toks yra. mes ant to grėblio užšokome. Bet aš dar kartą noriu pabrėžti, jog padarysiu viską, kad mes paskutines rungtynes sužaistume garbingai.
- Manto Kalniečio leidimas į aikštę buvo desperatiškas veiksmas?
- Čia iš tos kategorijos "gal". Gal tai buvo mano klaida, kad aš stačiau žaidimą ant kitų krepšininkų. O gal Mantas yra geras žaidėjas tada, kai reikia greitai pelnyti taškus. Gal gal gal... Šiandien nieko nenoriu spėlioti.