Privatizavus Rytų ir Vakarų skirstomuosius tinklus, elektros energija vartotojams iškart gali brangti 30 proc., jei šių elektros tinklų privatizavimo nuostatose nebus įrašyti kainos ribojimo kriterijai, teigia Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
Spaudos konferencijoje "Ar pasimokėme iš privatizavimo klaidų?", surengtoje antradienį (07.22), parlamentaras prasidedantį skirstomųjų tinklų privatizavimą lygino su "Lietuvos telekomo" privatizavimo nesėkmėmis, kai privataus telekomo paslaugų kainų našta gulė ant Lietuvos gyventojų pečių.
Šiuo metu elektros energijos kainas reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pagal jos nustatytas maksimalias kainų ribas dabartinė elektros energijos kaina yra 30 proc. mažesnė už šias "lubas".
"Naujas savininkas iškart galės padidinti elektros kainą, nes paskelbtoje privatizavimo programoje nėra nė vieno sakinio, kaip bus užtikrinamos vartotojų teisės ir kainų lygis. Toks privatizavimas vėl gali gulti ant mokesčių mokėtojų", - sakė E. Masiulis.
Pagal svarbą įvardijęs skirstomųjų tinklų privatizavimą antruoju Lietuvos istorijoje po "Lietuvos telekomo", jis negailėjo kritikos Vyriausybei, kuri, parlamentaro įsitikinimu, elektros tinklus skuba privatizuoti per trumpiausius terminus ir "tyliai", nesikonsultuojant su plačiu politinių jėgų spektru, taip pat nesudarant vienodų konkurencijos sąlygų visiems Lietuvos bei užsienio investuotojams.
E. Masiulio nuomone, jau dabar pranašesnes sąlygas yra įgijusi Vokietijos kompanija "E.ON Energie", kuriai buvo leista pakeisti turėtas "Lietuvos energijos" akcijas į "Rytų skirstomųjų tinklų" akcijas. Jų šiuo metu ji turi 20,28 proc., o "Vakarų skirstomųjų tinklų" bendrovėje - 14,62 proc. Toks vieno iš potencialių investuotojų pranašumas - blogas signalas kitiems Vakarų investuotojams. Nesant realios konkurencijos, gali būti numušta ir tinklų pardavimo kaina. Vien nominalia verte, Seimo nario nuomone, už tinklus galima gauti apie 800-900 mln. litų, o sėkmingai ir skaidriai privatizuojant ji gali būti apie 50 proc. didesnė už nominalią.
"Atskiriant skirstomuosius tinklus, premjeras Algirdas Brazauskas tikino, kad rinkoje bus konkurencija - aš tos konkurencijos nematau, nes dveji tinklai yra pasiskirstę zonas, o kai nėra konkurencijos ir užimama monopolinė padėtis, privatus savininkas vėliau gali diktuoti sąlygas Vyriausybei ir Lietuvos žmonėms. Taip buvo "Lietuvos telekomo" privatizavimo atveju. Todėl Seimo Liberalų ir centro frakcija inicijuos kreipimąsi į Valstybės kontrolę, kad ji atliktų labai aiškų šio privatizavimo ir jo sąlygų įvertinimą bei pateiktų išvadas, ar valstybei šitas privatizavimas yra naudingas ir ar bus apginti Lietuvos žmonių interesai", - informavo E. Masiulis.
Nustatyta pradinė Rytų tinklų pardavimo kaina už 71,35 proc. akcijų paketą yra 421,5 mln. litų, Vakarų - už 77 proc. - 358,8 mln. litų. Potencialių pirkėjų dokumentai dalyvauti atrankiniame kvalifikaciniame konkurse bus priimami rugsėjo 12-15 dieną, o jų peržiūra numatyta rugsėjo 15 dieną.
Viešo konkurso dokumentų rinkiniai bus parduodami nuo rugsėjo 23 iki spalio 1 dienos. Tikslią potencialių pirkėjų pirminių pasiūlymų priėmimo datą numatyta paskelbti vėliau, bet manoma, kad tai įvyks ne anksčiau kaip rugsėjo 23 dieną.
Potencialiu skirstomųjų tinklų pirkėju galės būti Lietuvos arba užsienio įmonė, arba įmonių konsorciumas, o įmonės apyvarta per pastaruosius ūkinius metus - ne mažesnė kaip 450 mln. litų, grynasis turtas - ne mažesnis kaip siekiamos įsigyti skirstomųjų tinklų bendrovės turtas.
Be "E.ON Energie", pretendentais įsigyti tinklus minima "Achemos grupė", "VP Market" grupės įmonė UAB "NDX Energija", taip pat Suomijos "Fortum", Prancūzijos "Dalkia" ir "Electricite de France".
"E.ON Energie" įsipareigojo parduoti visas turimas akcijas privatizavimo konkursų laimėtojams, jei juo netaptų pati.
ELTA
