Susisiekimo ministerija jau parengė strategiją, kuria būtų atskirta geležinkelio vežėjui ir valstybei priklausanti infrastruktūra ir, pasinaudojant Europos Sąjungos skiriamomis lėšomis, liberalizuota geležinkelio pervežimų rinka.
"Mes turime įsileisti į rinką privačius vežėjus, įsileisti į rinką kitus operatorius. Prognozuojame, kad vietiniai vežėjai galėtų ateiti į rinką maždaug 2004-aisiais, tarptautiniai - gal 2006 metais", - sakė “Eltai” Susisiekimo ministerijos Tranzito ir geležinkelių transporto departamento direktorius Gintautas Labanauskas.
Geležinkelio sektoriaus reformos projektas numato AB "Lietuvos geležinkeliai" pertvarkymą. Per pirmąjį etapą, iki šių metų pabaigos, būtų priimti būtini jai įgyvendinti teisės aktai.
Per antrąjį etapą būtų įsteigta geležinkelio infrastruktūros valstybinė įmonė, atskirtos "Lietuvos geležinkelių" veiklos rūšių sąskaitos, įsteigti keleivių bei krovinių pervežimo paslaugų teikimo, infrastruktūros priežiūros ir eismo valdymo bei viešojo naudojimo geležinkelių infrastruktūros turto filialai. Antrasis etapas būtų baigtas atlikus nekilnojamojo turto teisinę registraciją ir atskyrus viešojo naudojimo geležinkelių infrastruktūros turtą.
Trečiajame etape būtų liberalizuota vežimų geležinkeliais vidaus rinka, ketvirtajame - vežimų tarptautiniais maršrutais rinka.
"Didelė problema yra geležinkelių infrastruktūros ir plėtros finansavimas. Kadangi šis klausimas nėra išspręstas, negalime nustatyti, koks bus infrastruktūros mokestis arba mokestis už naudojimąsi geležinkelių bėgiais. Yra ne viena įmonė, kuri jau šiandien galėtų užsiimti keleivių vežimu, ne vienas verslininkas jau yra išsakęs tokius ketinimus, tačiau ar jie būtų pajėgūs sumokėti tokį mokestį, kurio užtektų ne tik kelių remontui, bet ir plėtrai bei renovacijai? Dabar tam pinigus skiria "Lietuvos geležinkeliai". Jeigu atėjęs naujas operatorius mokės tik einamąjį infrastruktūros mokestį, į kurį nebus įskaičiuoti plėtros kaštai, tai "Lietuvos geležinkeliai" atsidurs prastesnėje situacijoje, bendrovė bus pasmerkta žlugimui. O įskaičiavus visus kaštus - nė vienas privatus vežėjas neveš. Todėl valstybės vaidmuo geležinkelių plėtros strategijoje - yra pagrindinis", - pabrėžia G. Labanauskas.
Reformos strategijos autorių skaičiavimais, jai įgyvendinti reikėtų daugiau kaip 400 mln. litų.
Už tai, kad privačioms kompanijoms būtų leista naudotis geležinkelio infrastruktūra, liepos mėnesį surengtoje spaudos konferencijoje pasisakė Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas.
"Atskiros kompanijos su savo transportu - riedmenimis ir trauka galėtų vežioti prekes, netgi galbūt žmones. Aš esu labai didelis šios idėjos šalininkas. Tai būtų ir tam tikra konkurencija. Nuo to mes turėtume pradėti", - apie "Lietuvos geležinkelių" perspektyvas sakė premjeras.
“Eltos” žiniomis, akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" reformos 2003-2005 metais strategijos projektas bus svarstomas viename iš Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdžių.
ELTA
