Prezidento Rolando Pakso advokatai kaltina Seimo specialiąją tyrimo komisiją pažeidus įstatymą ir neatlikus tyrimo dėl visų šalies vadovui keliamų kaltinimų.
Konstituciniame Teisme trečiadienį toliau nagrinėjamas pirmasis kaltinimas prezidentui R. Paksui, kuriuo jis kaltinamas už Jurijaus Borisovo suteiktą finansinę ir kitokią paramą įsipareigojęs J. Borisovui ir neteisėtai suteikęs jam Lietuvos pilietybę.
Prezidento advokatai paprašė nutraukti šio kaltinimo nagrinėjimą Konstituciniame Teisme, nes Seimo specialioji komisija, anot jų, pažeisdama įstatymus neatliko jokio tyrimo dėl pilietybės suteikimo J. Borisovui išimties tvarka.
"Konstituciniame Teisme tiriamas tik teisės klausimas. O pats veiksmas, dėl kurio teisėtumo kreipiamasi į teismą, turėjo būti nustatytas ir ištirtas Seimo specialiojoje komisijoje", - sakė vienas prezidento advokatų Evaldas Rapolas.
"Tai buvo jūsų - kaltintojų klaida. Gynyba ne kartą reikalavo komisijos posėdžių metu, kad šis veiksmas būtų tiriamas, tačiau tas klausimas ištirtas nebuvo. Tam, kad būtų realizuotas kaltinimo trūkumas, - belieka grąžinti jį tyrimui", - kalbėjo kitas prezidento gynėjas Gediminas Baublys. Jis pridūrė, jog Seimo specialiajai tyrimo komisijai pažeidus įstatymą, nėra pagrindo manyti, kad Konstitucinis Teismas ištaisys šį pažeidimą.
Teikdami šiuos savo paaiškinimus, prezidento gynėjai nesiėmė atsakyti į daug kartų Seimo atstovų kartotus klausimus, kuriuose buvo aiškiai minima ir nuoroda, kad Seimo specialioji tyrimo komisija nesiėmė pakartotinio tyrimo dėl pilietybės J. Borisovui suteikimo, nes prieš tai buvo gavusi Konstitucinio Teismo priimtą nutarimą, pripažinusį, jog prezidento dekretas dėl pilietybės J. Borisovui suteikimo prieštarauja Konstitucijai.
"Ar Seimas, jūsų manymu, turi teisę kvestionuoti Konstitucinio Teismo sprendimus?" - prezidento advokatų klausė vienas Seimo atstovų Antanas Jatkevičius.
Atsakydami į tai prezidento advokatai kartojo tą patį, kad Seimo specialioji tyrimo komisija privalėjo laikytis Seimo statuto ir atlikti savą tyrimą dėl konkretaus prezidento veiksmo.
Prezidento gynėjai savo ruožtu klausinėjo Seimo atstovų apie komisijos nustatytus ir pateiktus įrodymus, pagrindžiančius faktą, kad tarp R. Pakso ir J. Borisovo buvo sudaryta dvišalė sutartis.
R. Pakso advokatai klausė, ar, be "vienintelio J. Borisovo kompiuteryje rasto rašytinio teksto", esama kitų sutarties buvimo įrodymų.
Seimo atstovo Raimondo Šukio teigimu, J. Borisovo kompiuteryje rasti dokumentai yra tik išvestiniai iš 2002 m. birželio mėnesio generalinės sutarties tarp J. Borisovo ir tuometinio kandidato į prezidentus R. Pakso. Ši generalinė sutartis nėra rasta, tačiau jos buvimą, pasak R. Šukio, patvirtina daugelis byloje minimų faktinių aplinkybių, pokalbių įrašų, apklausų protokolų.
Advokatai taip pat ne kartą klausė Seimo atstovų, kas įrodo, jog pilietybė J. Borisovui buvo suteikta kaip atlygis. Seimo atstovų teigimu, tai įrodo byloje minimų faktinių aplinkybių visuma.
Ir prezidento gynėjai, ir pareiškėjai - Seimo atstovai ne kartą kartojo vieni kitiems užduodamus klausimus bei pateikiamus atsakymus, kurios neretai papildydavo ir ironiškomis pastabomis vieni kitų atžvilgiu. Į šiuos abiejų šalių "apsišaudymus" ne kartą buvo įsikišęs teismo pirmininkas Egidijus Kūris, prašydamas tik klausti ir tik atsakyti. Kai kurių pastabų nepaisiusius prezidento advokatus E. Kūris net perspėjo "nebandyti teismo kantrybės".
ELTA
