Premjeras Algirdas Brazauskas sukritikavo Palangos savivaldybę už abejingumą Baltijos bangų naikinamam kurorto paplūdimiui. Po susitikimo su prezidentu Rolandu Paksu antradienį (10.14) premjeras žurnalistams sakė, kad Palangos savivaldybė nerodo iniciatyvos ir neužsiima "gintarinio kranto" apsaugos darbais.
"Nei Vyriausybė, nei krašto apsauga nedirbs šito darbo už juos", - piktinosi A. Brazauskas.
Premjeras pažymėjo, kad aplinkos ministras Arūnas Kundrotas dar rugsėjo pradžioje pasirašė įsakymą, numatančiame įvairiais paplūdimio gelbėjimo priemones, kurios turėtų būti įgyvendintos iki pavasario.
Be to, A. Brazauskas pažymėjo, kad buvo padaryta klaidų statant dabartinį tiltą į jūrą, nes per statybas buvo sugriauta kranto apsaugos juosta iš akmenų.
"Dabar svarstom, kur turi būti padaryta, ir bus padaryta - nemanau, kad kas nors paliks Dievo valioje šitą visą reiškinį", - sakė A. Brazauskas.
Vis labiau jūros niokojamą Lietuvos pajūrį gelbėti pirmadienį aplinkosaugininkus paragino prezidentas Rolandas Paksas ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
Šeštadienį Baltijos pajūryje smarkavęs nedidelei audrai prilyginamas 13-15 metrų per sekundę stiprumo vakarų krypties vėjas apie pusantro kilometro ilgio Palangos paplūdimių ruože jūros bangas pristūmė prie pat kopų.
Daugelyje vietų į jūrą buvo nuplauta apie 3-5 metrus kopų, paplūdimyje susiformavo 2-4 metrų aukščio skardžiai, jūra nuplovė ir kopas tvirtinusias medines užtvaras.
Aplinkos ministerija Klaipėdos apskričiai yra skyrusi 200 tūkst. litų, kurie turėtų būti panaudojami atstatyti paplūdimį.
Pasak specialistų, reikia atvežti į paplūdimius smėlio, pastatyti užtvaras, kurios sutramdytų jūros bangų jėgą, bei imtis kitų priemonių.
Aplinkosaugininkų teigimu, visame Lietuvos pajūryje sudėtingiausia padėtis yra 1680 metrų Palangos pajūrio ruože nuo Palangos tilto iki Birutės kalno iškyšulio. Jam sutvarkyti reiktų 2,2 milijonų litų.
Pagal Aplinkos ministerijos šiemet patvirtintą Pajūrio juostos tvarkymo programą, vienkartiniam viso žemyninio kranto sutvirtinimui ir apsaugai reikėtų apie 5,6 milijonų litų, o jo priežiūra kainuotų nuo 250 iki 750 tūkst. litų kasmet.
Daugiausiai rūpesčių dabar kelia žemyninio kranto būklė, nes šis ruožas ilgą laiką nebuvo tinkamai tvarkomas. Todėl Pajūrio juostos tvarkymo programa numato daug kranto tvarkymo priemonių.
Tačiau, kitaip nei žemyninis krantas, Kuršių nerijos krantas tvarkomas. Pagal Pajūrio juostos tvarkymo programą šio kranto ruožo vienkartinis sutvarkymas kainuotų 570 tūkst. litų.
BNS
