Amžinybės akivaizdoje rūdija net “Rolex”, ką jau kalbėti apie madingus automobilius, drabužius, brangenybes ir vynus, kuriais lepinamės gyvenime, bet kurie pavirsta dulkių krūva prie slenksčio į anapus. Bet apsukrūs prekybininkai rado prekę, kurią esą tikrai galima nusinešti ir į pomirtinį gyvenimą. Apie tai rašo Michaelas McMahon’as britų žurnale “Spectator”.
Pasirodo, egzistuoja bendrovės, kurios rūpinasi, kad prabangiai gyvenimą leidę klientai ir po mirties nesiskirtų su prabanga, kuri universaliai įsivaizduojama kaip rojus. O kaip patekti į rojų? Apsivalius, išsimeldus ir švaria siela. Visu tuo būtina užsiimti dar gyvam esant, tad yra armija žmonių, kurie mielai padės ir mielai pateiks už savo paslaugas sąskaitą. Paslaugos skirstomos pagal tikybas, pasaulėžiūrą ir nuodėmių dydį. Juodžiausias nuodėmes šveičia ir arčiausiai krikščioniškų bažnyčių bus, pasak McMahono, vienuolynai. Jis siūlo išmėginti benediktinų ordiną, kadangi jie nėra skausmingai asketiški, bet ir nelepina. Apskritai tiems, kurie suvokia, kad privalo patirti tikrą laiko nepaliestą ir tradicinę vienuoliško gyvenimo dvasią, McMahonas stačiai rekomenduoja Fontgombault abatiją vidurio Prancūzijoje arba Le Barroux Provanse. McMahonas primena, kad nebūtina ieškoti minėtų abatijų - jis sako, kad visos vienuolės ir vienuoliai meldžiasi už visus.
Galima bandyti kelionių agentūras. Jos nepardavinėja bilietų stačiai į rojų, bet vedžioja po šventas arba šventųjų lankytas vietas. Agentūra “Ancient World Tours” už 11 dienų maldingą kelionę po Siriją prašo 1000 dolerių už asmenį.
Agentūra “Isralight”siūlo dvasinį “kurortavimą” ant Dovydo ežero kranto tokiais žodžiais: “Prabangių atostogų ir dvasinio bei asmeninio atsinaujinimo derinys, skirtas praturtinti jus dvasiškai, intelektualiai ir fiziškai, nepamirštant atsipalaidavimo ir visokeriopo komforto”. Pavyzdžiui, naujų teniso kortų, individualių baseinų, košerinės virtuvės ir pasaulinės klasės rabinų rinktinės, kuri padeda pažinti “Toros, Talmudo ir Kabalos persikūnijimo išmintį”. 5 dienų kelialapis svyruoja nuo 300 iki 800 dolerių asmeniui be skrydžio, priklausomai nuo komforto. Tai tiktų judėjų tikėjimo išpažintojams.
Oregono valstijoje, Portlende, įsikūręs kelionių biuras, dievišku pavadinimu “Divine Tours” tvirtina, kad jo kelialapiai netaikomi jokiai konkrečiai religijai. Tiesiog siūlo universalius kelialapius, “kurie padės atrasti ir pažadinti vidinį dvasingumą meditacijomis ir dvasinių proveržių treniruotėmis su “Šviesos brolijos” nariais galingiausiose energetikos zonose Jungtinėse Valstijose, sykiu lepinantis prabangioje aplinkoje”. Trijų dienų kaina rytinėje Amerikos pakrantėje - pustrečio šimto dolerių, neįskaitant apgyvendinimo ir maitinimo. Šiaip “Divine Tours” siūlo šventas keliones į daugelį pasaulio vietų arba šviesos brolio ar sesers paslaugas už porą šimtų dolerių už valandą.
Tiesiog praturtėti žiniomis apie įvairių kultūrų dvasines apeigas, nors sykiu ir palepinti dvasią siūlo Australijos bendrovė “Inner Journeys”, kviečianti į liaudies išminčių, šamanų ir dvasios vadovų pamokas bei holistinį meditacijų ir ekoturizmo po egzotiškas Australijos vietas derinį. Kaina asmeniui už dvivietį kambarį su šamano paslaugomis 11 dienų - 3000 Australijos dolerių.
Žodžiu, regis, rinktis gali visi, bet sunkiausia, McMahono nuomone, gali būti stačiatikiams: jau katalikams užuominos į dvasinį apsivalymą per kelialapius už pinigus skamba mažų mažiausiai kaip indulgencijų aukcionas, o blogiausiu - tiesiog kaip nesuderinami dalykai, o stačiatikiams tai primena magą Simoną, raganių, kuris 37 metais po Kristaus mėgino iš apaštalų nusipirkti magiškų galių. Apie apaštalų atsakymą McMahonas medžiagos archyvuose pasigedo...
Parengė “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Andrius Kunčina.
