Vartant kalendorių, smalsiam žmogui gali kilti nemažai klausimų. Pavyzdžiui, kas prigalvojo ir įrašė kalendoriuje tokių vardų kaip Naubartas, Bytautė ar Deodatas, o daug populiaresnių vardų savininkai savo vardadienio neturi. Ir kas apskritai turi galią nuspręsti, kuriai dienai kokie vardai priklauso?
Jonų, Jurgių ir Petrų laikai
Anksčiau, XIX amžiaus valstiečių kultūroje, tokie klausimai nebuvo aktualūs. Kaip „Omni laikui“ pasakojo etnologas Libertas Klimka, tais laikais didelės vardų įvairovės nebūta - kaimuose dominavo Jono, Jurgio, Petro ir kiti šventieji vardai.
Vardadieniai tuomet būdavę didelė šventė, nes sutapdavo su tradicinėmis pagoniškomis šventėmis, simbolizuojančiomis gamtos virsmus, tam tikrų darbų pradžią ar pabaigą. Anot L. Klimkos, vardadienis buvo vienintelė „asmeninė“ žmogaus šventė, nes gimtadienių tais laikais dar niekas nešvęsdavo.
Daugiau vardų - daugiau chaoso
Situacija ėmė keistis tarpukariu, kai imta leisti įvairius kalendorius, kuriuose būdavo surašomi ir vardadieniai. L. Klimkos teigimu, į tuos kalendorius leidėjai dėjo ne tik senuosius vardus, kurių vardadieniai abejonių nekėlė, bet ir literatūroje aptinkamus naujus vardus. Pastarieji buvo dedami bet kaip, skirtingi kalendoriai tą patį vardą priskirdavo skirtingoms dienoms.
Šis chaosas išliko ir iki mūsų dienų. Kaip „Omni laikui“ teigė knygos „Vardų kalendorius“ sudarytojas Aurelijus Noruševičius, įvairios žiniasklaidos priemonės skelbia skirtingus vardadienius, imdamos juos iš sovietinių kalendorių arba nusižiūrėdamos vienos nuo kitų. O štai vienas didžiausių šalies dienraščių, „Omni laiko“ redakcijos žiniomis, vardadienius skelbia remdamasis atsitiktinai žurnalistams po ranka pakliuvusiu reklaminiu bukletu.
Už bandymus įvesti tvarką - grasinimai
Vyraujantį chaosą pakeisti nuoseklia sistema pabandė A. Noruševičius, „suradęs“ vietą kalendoriuje kiekvienam iš 4039 „Lietuvių vardų kilmės žodyne“ surašytų vardų. A. Noruševičiaus sudarytame „Vardų kalendoriuje“ vardadieniai nesikartoja, kiekvienam vardui tenka tik kažkuri viena metų diena.
Tokias pastangas pagyrė specialistai, bet iš paprastų žmonių „Vardų kalendoriaus“ sudarytojas tvirtina sulaukęs net grasinimų. Pasak A. Noruševičiaus, žmonės skambino ir stebėjosi, kodėl neranda savo vardadienio, reikalavo įtraukti į kalendorių savo arba artimųjų vardus. Žmonės piktinosi ir dėl pasikeitusios jų vardo dienos.
Originalių tėvų vaikai vardadienio neturi
Kas gi yra tie „nuskriaustieji“, negalintys švęsti savo vardo dienos?
Visų pirma tai yra originalių tėvų vaikai. Kalbintų mokslininkų teigimu, mažai tikėtina, kad gimdytojų sugalvoti vardai atsidurtų kalendoriaus puslapiuose. Kaip „Omni laikui“ pasakojo „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ sudarytojas Kazimieras Kuzavinis, į žodyną patenka tik tie vardai, kurie Lietuvoje yra pakankamai paplitę, o jų daryba neprieštarauja lietuvių kalbos taisyklėms.
Apie vardų paplitimą mokslininkai sprendžia pagal kraštotyrininkų surinktą etnografinę medžiagą. O verdiktą dėl to, ar taisyklinga vardo daryba, skelbia uolieji kalbininkai.
„Žmonės kūrybingi, nori savo vaikui gražiausio vardo“, - pabrėžė A. Noruševičius. Jis prisiminė, kad sovietmečiu Vladimiro Iljičiaus Lenino garbei žmonės savo vaikus krikštydavo Vladlenais, Lenvladais ir panašiais vardais. Tačiau mokslininkai atsijoja panašias svetimybes ir siūlo tėvams rinktis tik lietuviškus vardus.
Deividui vardadienio turėti nelemta
„Labiausiai juokiamės iš Deivido ir Gitanos“, - sakė A. Noruševičius, paklaustas, kokių vardų savininkai dažniausiai skundžiasi neturintys vardadienio. Šie vardai į kalendorių puslapius nepatenka dėl to, kad neturi lietuviškų šaknų.
Kaip pasakojo K. Kuzavinis, vardas Gitana išpopuliarėjo sovietmečiu, kai buvo išleista muzikos plokštelė su daina apie gitaną (ispaniškai - čigonę). Mokslininko teigimu, iš svetimos kalbos atėjęs bendrinis žodis negali būti įtrauktas į lietuvių vardų žodyną.
Savo vietos kalendoriuje nelemta turėti ir Lietuvoje sparčiai populiarėjančiam Deivido vardui. K. Kuzavinis patarė Deividams švęsti Dovydo vardadienį, nes Deividas tėra angliškas Dovydo vertinys. Dėl to vietos kalendoriuje jam taip pat negali atsirasti.
Tiesa, nedidelę viltį Deividams A. Noruševičius vis dėlto paliko. Anot jo, kalbininkai stengiasi apsaugoti lietuvių kalbą nuo svetimų kalbų, tačiau ir jie negali visiškai ignoruoti permainų. „Procesas jau vyksta ir galbūt vieną dieną Deividas sulauks savo vardadienio“, - apibendrino A. Noruševičius.
