Šiaulių vyskupijos kurija pažadėjo atsakingai įvertinti Pociūnėlių parapijos klebono kunigo Vytauto Kurtinaičio sprendimą išgriauti šimtamečius Pociūnėlių bažnyčios šventoriaus vartus.
Kaip rašoma Šiaulių vyskupijos kurijos pareiškime, "pagal Katalikų Bažnyčios nuostatus, parapijos klebonas, darydamas didesnį remontą, o ypač, kai tai yra susiję su bažnytinių pastatų rekonstrukcija ar nugriovimu, privalo gauti vietos vyskupo leidimą. Šiaulių vyskupijos Pociūnėlių parapijos klebonas kunigas Vytautas Kurtinaitis, neturėdamas vyskupo leidimo, savavališkai nugriovė bažnyčios šventoriaus vartus, šiuo savo poelgiu papiktindamas tikinčiuosius. Tuo jis prasižengė bažnytinei drausmei ir jo elgesys bus atsakingai įvertintas".
Šiaulių vyskupijos kurija patikina, kad "Bažnyčia visuomet rūpinosi kultūrinio paveldo išsaugojimu, todėl toks kunigo elgesys negali būti pateisintas".
"Ypač didelį papiktinimą sukėlė šio kunigo elgesys bei jo įžeidžiantys ir niekinantys žodžiai, skirti parapijos žmonėms. Be jokios abejonės, tokį elgesį vyskupas tinkamai įvertins. Ištyrus situaciją, esant reikalui, minėto kunigo atžvilgiu gali būti pritaikytos kanonų teisėje nustatytos bausmės", - teigiama Šiaulių vyskupijos kurijos rašte.
Mūriniai vartai buvo išgriauti antradienio rytą, o savavališki klebono veiksmai sukėlė pociūnėliškių nepasitenkinimą.
Paveldo apsaugos specialistai Pociūnėlių miestelio šventoriaus vartų nugriovimą vadina akibrokštu, bet nežinodami tikslios šio architektūros objekto vertės negali skirti piniginės nuobaudos incidento kaltininkui.
Kaip “Eltai” sakė Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) Šiaulių teritorinio padalinio viršininkas Petras Romas Olišauskas, klebonas savo neteisėtus veiksmus motyvuoja tuo, jog, šventoriaus kapinėse rengiantis kirsti senus avarinės būklės medžius, nėra pro kur įvažiuoti specialiam transportui.
Pasak P. R. Olišausko, nors paveldo apsaugos institucijos nesikiša į Bažnyčios gyvenimą, savo veiksmus klebonas privalėjęs suderinti su KVAD Šiaulių teritoriniu padaliniu arba su Radviliškio rajono paminklotvarkos tarnyba.
Neogotikiniai arkiniai Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus vartai, specialistų teigimu, buvę pastatyti XIX amžiaus pabaigoje arba XX amžiaus pradžioje, tačiau iki šiol neįtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tikslią vartų vertę pagal galiojančią tvarką per septynias dienas turės nustatyti ekspertai iš Vilniaus.
ELTA
