Prancūzijos krepšinio rinktinė, daugelio laikyta viena iš pagrindinių favoričių kovoti dėl 2003 m. Europos čempionato apdovanojimų, liko be nieko. Kovoje dėl bronzos netikėtai nusileidę šio turnyro atradimui - Italijos rinktinei, prancūzai bus priversti praleisti 2004 m. Atėnuose vyksiančias Olimpines žaidynes.
Duodami interviu sporto portalui lequipe.fr ir dalindamiesi mintimis apie čempionatą, tiek komandos lyderis Tony Parkeris, tiek krepšinio specialistas, buvęs rinktinės žaidėjas, dabar treniruojantis "Paris Basket Racing" klubą, Jacquesas Monclaras, negailėjo karčių žodžių Prancūzijos rinktinės adresu.
Tony Parkeris: "Esu labai nusivylęs"
Tony, ketvirtoji vieta, kurią užėmė Prancūzijos komanda – jums tai turbūt yra didelis nusivylimas?
Aš esu labai nusivylęs, jausmas tikrai bjaurus. Labai troškau su Prancūzijos ekipa sudalyvauti šiame čempionate, gerai pasirodyti ir iškovoti olimpinį kelialapį. Deja, nepavyko. Tai pirmas toks didelis pralaimėjimas mano sportininko karjeroje, ir aš esu prislėgtas.
Kaip galėtumėte paaiškinti tokį prastą Mėlynųjų (Prancūzijos ekipos tradicinis pavadinimas – aut. past.) pasirodymą turnyro pabaigoje?
Pralaimėjus Lietuvai mumyse kažkas “sulūžo”. Iki tų rungtynių svajojome tiktai apie aukso medalius. Kai ši svajonė tapo nebepasiekiama, mes nebesugebėjome pakilti į kovą su italais, dingo motyvacija. Rungtynės vyko sau, o mes tarytumei ne dalyvavome, o stebėjome jas iš šalies.
Ketvirta vieta Prancūzijos komandai yra gėdinga?
Mes subūrėme talentingą komandą ir būtume galėję gerai sudalyvauti Olimpinėse žaidynėse. Galbūt tai pati geriausia Prancūzijos krepšinio rinktinė per visą istoriją. Deja, mes jos tokios daugiau nebepamatysime.
Ar manote, kad ne visi komandos nariai buvo pakankamai vieningi ir nusiteikę kovai?
Būtent čia ir buvo rinktinės problema. Man susidarė įspūdis, kad ne visi yra pasiryžę iki galo kautis dėl medalių. Nesugebėjome žaisti kaip komanda. Galima netgi sakyti, kad kai kurie žaidėjai neparodė profesionalaus požiūrio į rinktinę. Tai labai nuvilia ir priverčia susimąstyti.
Susimąstyti apie ką?
Susimąstyti apie tai, ar verta grįžti į Prancūzijos rinktinę, jeigu žmonės joje nekovoja iš visų jėgų.
Jūs abejojate dėl savo tolimesnio žaidimo už rinktinę?
Taip, šiek tiek. Man puikiai pasisekė praeitas NBA sezonas su “San Antonio Spurs”. Žaidžiau labai intensyviai, krūviai buvo didžiuliai, tačiau vis tiek atvykau padėti rinktinei. Ketvirta vieta ir nepatekimas į Olimpines žaidynes – didelis nusivylimas. Kitą vasarą tikrai daugiau atostogausiu. Gaila praleisti šią Olimpiadą, tačiau man tik 21 metai, ir aš dar turėsiu laiko sudalyvauti kitose žaidynėse.
Kokias mintis jums kelia Tariqo Abdul-Wahado pasitraukimas iš nacionalinės rinktinės?
Gerbiu jo apsisprendimą. Kai nebelieka motyvacijos, reikia liautis žaidus. Jeigu vieną dieną taip nutiks man, pasielgsiu taip pat. Čempionato metu Tariqas tikrai stengėsi ir kovojo, nors paskutinėse rungtynėse jis jau nebeatrodė toks kaip prieš tai.
Jacquesas Monclaras apie mačą su lietuviais
Pateikiame du J.Monclaro interviu: pirmasis buvo duotas netrukus po pusfinalio rungtynių su lietuviais, antrasis - pasibaigus čempionatui.Komentuodamas rungtynes su Lietuva, kuriose prancūzai po dramatiškos kovos nusileido keturiais taškais, J.Monclaras, skirtingai negu Prancūzijos rinktinės treneris Alainas Weiszas, neakcentavo teisėjų sprendimų įtakos žaidimui.
Treneri, kokia jūsų nuomonė dėl epizodo paskutinę rungtynių minutę, kai Tony Parkeris prarado kamuolį, ir lietuviai išsiveržė į priekį keturiais taškais?
Kad ir kaip gerbiu Tony Parkerį, manau, kad tame epizode jis sužaidė nepakankamai užtikrintai. Reikėjo atidžiau saugoti kamuolį, galbūt jį varytis atsisukus nugara į priešininką. O jis driblingavo Magico Johnsono stiliumi... Kas dėl pražangos, į kurią apeliuoja Alainas Weiszas... Reikėtų suprasti, kad tokio rango varžybose teisėjas nešvilps dėl menkiausio kontakto. Bendrai manyčiau, jog tai nėra rungtynės, kurias Prancūzija pralaimėjo dėl klaidų. Visų pirma – tai mačas, kurį laimėjo lietuviai dėl savo gero žaidimo.
Gal galėtumėte kiek detaliau apžvelgti pagrindines prancūzų pralaimėjimo priežastis?
Nesugebėjome nugalėti, nors likus 3 minutėms, pirmavome 5 taškais. Tuomet porą kartų nesugebėjome stipriai sužaisti gynyboje. Tony gerai saugojo Šarūną Jasikevičių, tačiau buvo paleisti Saulius Štombergas ir Eurelijus Žukauskas. Mūsų puolimas dažnai būdavo pernelyg tiesmukiškas, mes atlikome mažokai rezultatyvių perdavimų (10), Moustapha Sonko ir Laurentas Foirestas niekaip negalėjo pajusti metimo. Mums teko per daug pasikliauti individualiais Tony Parkerio ir Tariqo Abdul-Wahado veiksmais. Kaip teigiamą dalyką galima paminėti Cyrilo Juliano ir Boriso Diaw žaidimą priešininkų baudos aikštelėje, kai jie pastoviai keisdavo vienas kitą. Tačiau Borisui nekrito tolimesni metimai – o jie būtų galėję nemažai pakeisti.
Ką manote apie ateinančias rungtynes dėl trečios vietos su italais?
Tai nebus tiesiog mačas dėl bronzos – juk ant kortos stovi olimpinio kelialapio likimas! Kažką prognozuoti prieš mačą su italais – nedėkingas dalykas. Grupėje juos sutriuškinome 33 taškų skirtumu – psichologine prasme tai turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Manau, mūsų rinktinė puikiai supranta, ką reikštų dalyvavimas Atėnų Olimpinėse žaidynėse. Tai būtų puikus atsisveikinimo turnyras, po kurio Laurentas Foirestas ir Moustapha Sonko galėtų baigti savo karjerą. Jeromas Moiso ir Tariqas Abdul-Wahadas pirmą kartą galėtų sudalyvauti tokio lygio turnyre. Tikiuosi, visa tai pakankamai užves žaidėjus.“Rungtynėse su italais prancūzai nusipelnė pralaimėjimo”
Pateikdamas savo nuomonę apie prancūzų pralaimėjimą italams mače dėl trečiosios vietos, “Paris Basket Racing” vyriausiais treneris buvo griežtas.
Treneri, per pirmąją rungtynių pusę prancūzai neatliko nei vieno rezultatyvaus perdavimo. Per visą mačą visa rinktinė atliko tik du tokius perdavimus! (po vieną Tony Parkeris ir Moustapha Sonko – aut. past.) Tai viską pasako apie mūsų žaidimą?
Būtent. Jau rungtynėse su Rusija matėsi nerimą keliančių ženklų: tame ketvirtfinalio mače mūsų rinktinė iš viso atliko tik 7 rezultatyvius perdavimus. Žaidžiant su Lietuva, situacija buvo ne ką geresnė (viso – 10 rezultatyvių perdavimų. Lietuviai jų atliko 15. – aut. past.). Žaidžiant su italais, komanda prarado ritmą, nesugebėjo gerai perdavinėti kamuolį tarp priekinės linijos žaidėjų ir “mažiukų”. Teko griebtis krepšinio, paremto atskirų žaidėjų iniciatyva - o tokios mūsų atakos yra lengvai nuspėjamos ir ardomos. Mes dar kažkaip laikėmės tiktai perimtų kamuolių dėka. O paskutinė Tony Parkerio ataka – dar vienas desperatiškų individualių veiksmų pavyzdys.
Grupės varžybose Prancūzija buvo sutriuškinusi italus 33 taškų skirtumu. Dabar Italijos rinktinė tarsi prisikėlė iš numirusiųjų ir pakliuvo į Olimpiadą. Ar tai didžiulis siurprizas?
Šis pralaimėjimas mums yra labai skaudus. Tačiau reikia garbingai pripažinti vieną dalyką: kad ir kaip malonu būtų buvę nugalėti, tačiau italų pralaimėjimas būtų buvęs ne kas kita, kaip neteisybė paties krepšinio atžvilgiu. Tai galima pasakyti tiek šnekant apie pačias rungtynes, tiek ir apie viso turnyro eigą apskritai. Italų žaidėjai labai tikėjo savo treneriu. Carlo Recalcati – solidus strategas, anksčiau pats žaidęs už “Squadra Azzura” (Italijos rinktinę – aut. past.). Tokie mačai ir jų įtampa – jam ne naujiena. Visa jų komanda susitelkė į vieningą kumštį. Prireikus, jie į kovą metė tokius neypatingai žinomus žaidėjus, kaip Davidas Lamma ar Matteo Soragna, ir šie padarė savo darbą aikštelėje.
Kokia Prancūzijos rinktinės ateitis artimiausiu metu?
Nėra jokios ateities. Dvejus metus nežaisime nei vienerių rungtynių aukšto lygio turnyruose. Reikia gerai permąstyti esamą situaciją. Kai kurie žaidėjai – Moustapha Sonko, Laurentas Foirestas – pasitrauks iš rinktinės dėl amžiaus. Kiti nenorės prisijungti prie komandos ir dalyvauti atrankinėse varžybose į sekantį Europos čempionatą. Rinktinė prarado bent vienus metus. Kaip bebūtų, reikia stengtis neišbarstyti to, kas pasiekta pastaruoju metu, neleisti prapulti įdėto darbo vaisiams.
www.eurobasket.lt
