Nepasitvirtino eurooptimistų prognozės, kad, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalyje sumažės nedarbas, nes atsivers didesnės galimybės įsidarbinti užsienyje. Taip, galimybės atsivėrė, bet ne tiems, kurie metų metais trynėsi darbo biržoje. Užsienyje reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, nes vadinamųjų juodadarbių ir patys turi. Todėl galima teigti, kad pasitvirtino darbdavių būgštavimai: ieškodami geresnio uždarbio, šalį pirmiausia paliks kvalifikuoti specialistai.
Gegužės mėnesį prasidėjusi emigracija įgauna vis didesnį pagreitį. Pajutę, kad užsienyje jų laukia šimtai tūkstančių laisvų darbo vietų ir solidus atlygis, lagaminus kraunasi geriausi savo darbo meistrai - pradedant gydytojais, baigiant staliais ir santechnikais.
Plungės savivaldybės darbo rinkoje visada jautėsi kvalifikuotų specialistų trūkumas, nes darbo birža ne visuomet turėjo ką pasiūlyti darbdaviams. Tiesa, kartais paruošdavo jaunų specialistų, tačiau jie ne iškart galėdavo atstoti patyrusį meistrą.
Socialiniai tyrimai rodo, kad šiuo metu iš Lietuvos norėtų išvykti dar apie 28 proc. gyventojų iki 35 metų amžiaus. Į šį skaičių, be abejo, įeina ir plungiškiai, kurie jau dabar sukėlė darbdaviams, ypač mažesniųjų įmonių, daug problemų.
UAB „Juorega“ vidutiniškai dirba 17-19 darbuotojų, todėl kai neseniai trys iš jų išvažiavo į užsienį, o dar vienas perspėjo, kad irgi jau turi bilietus į lėktuvą, vadovą Juozą Gečą užgriuvo nemaži rūpesčiai. Jis sakė, kad pirmiausia sutriko bendras įmonėje nusistovėjęs pamainų grafikas, žmonės išėjo neužbaigę darbų, todėl atsirado problemų vykdant užsakymus.
Pagal Darbo sutarties įstatymą, darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją po dviejų savaičių nuo parašyto prašymo dienos. Bet, kaip sakė J.Gečas, tie, kurie jau jaučiasi stovį viena koja Europoje, nelabai paiso Lietuvos darbo įstatymų: pameta darbdaviui socialinio draudimo knygelę - nepasirašai, ir nereikia.
Susirūpinęs ir kitos nedidelės įmonės, užsiimančios medienos gaminių verslu, savininkas - UAB „Iešnalė“ direktorius Albinas Klimas. Jis dar iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą patyrė, ką reiškia netikėtai netekti darbuotojų.
- Ne visada pavyksta priimti į darbą kvalifikuotą specialistą, - pasakojo A.Klimas. - Dažniausiai patys naujokus mokome stalystės darbų. Kaskart pasidžiaugiu: na, pagaliau turėsiu specialistą, galėsiu imtis rimtų užsakymų.
Bet tik pradedi su juo dirbti, o tavo specialistas vieną dieną pareiškia, kad išvyksta dirbti į Airiją. Ir lieki tarsi ant ledo. Vėl porą mėnesių vargsti, mokai naują žmogų ir nežinai, ar ilgai jis pas tave dirbs.
Kiek lengviau specialistų netektį išgyvena UAB „Palska“. Aišku, kai įmonėje dirba 180 žmonių, penkiems ar šešiems pasitraukus, likusiųjų iš darbo vėžių neišmuša. Tačiau, kaip teigė įmonės direktorius Kazimieras Stančikas, ateityje problemų gali būti daugiau.
- Liūdna, kai išeina aukščiausios kvalifikacijos statybininkai, - apgailestavo K.Stančikas. - Suprantama, jie važiuoja ten, kur geriau moka. Deja, čia, Lietuvoje, ne kiekviena įmonė gali pasiūlyti savo darbuotojui europietišką atlyginimą. Visa bėda, kad negauname pelningų užsakymų.
Ko gero, lengviausiai darbuotojų netektį išgyvena UAB „Plungės Jonis“. Šiuo metu įmonėje dirba 240 žmonių ir, kaip sakė vadovas Jonas Varkalys, kasmet ją palieka 3-4 specialistai. Bet, sakė, už durų į jų vietą laukia ilga eilė, tad visada yra iš ko rinktis.
Antra vertus, „Plungės Jonis“ - gerai žinoma Lietuvoje įmonė, tad dėl užsakymų nesiskundžia, kartais gauna netgi labai brangių. Todėl žmonės gerai uždirba ir nesiveržia į užsienį ieškotis geresnių atlyginimų.Atsižvelgdama į rajono darbo rinkos poreikius, Plungės darbo birža šiais metais numatė paruošti labiausiai vietos įmonėms trūkstamų specialistų. Tik ar nenueis šios pastangos veltui: įgiję specialybes, metus kitus padirbėję Lietuvoje ir įgavę patirties, darbininkai purptelės į Europą.Aišku, kartais liūdnai pajuokaujama, kad Lietuva geriausius savo specialistus atiduos Europai, o pas mus ims važiuoti bedarbiai iš trečiųjų šalių. Kaip skelbiama, Lietuvą palieka ne tik statybininkai ir staliai, bet ir gydytojai. Kyla grėsmė, kad netrukus mus gali imti gydyti imigrantai iš Turkijos ar Bangladešo, o besiplečiančias komunikacijų sistemas prižiūrės specialistai iš Indijos, kurių ten perteklius.
Beje, Vyriausybė jau susirūpino dėl emigruojančių gydytojų, todėl svarsto galimybę gerokai padidinti jų atlyginimus. Būsimieji kandidatai į Seimą taip pat žada rinkėjams pasirūpinti, kad jaunimas turėtų gerai mokamo darbo Lietuvoje ir nebėgtų į užsienį. Štai ir pažiūrėsim.
“Plungė” (http://www.pzinios.tik.lt/)
