Kovo 22 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (LNF) koncertuos Stokholmo karališkasis filharmonijos orkestras. Tai pirmosios šio beveik šimtamečio kolektyvo gastrolės Lietuvoje, rengiamos pagal programą “Švedija - Lietuva. Muzikiniai ryšiai 2002-2003”.
“Švedijos ir Lietuvos muzikos organizatoriai 2002 m. pradėjo rengti mainų programą, pagal kurią įvairiausių žanrų atlikėjai iš abiejų šalių koncertuoja vieni pas kitus, susitinka su skirtingomis auditorijomis. Kompozitoriams užsakomi kūriniai, kurie atliekami taip pat šio ciklo programose, rengiami meistriškumo kursai ir t.t., - sako LNF generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Prusevičienė. - Svarbiausia, kad keičiamasi žiniomis ir patirtimi. Užmegzti ryšiai įvairiose srityse: jaunųjų atlikėjų, džiazo ir folkloro muzikantų, kompozitorių ir kolektyvų. Negalėčiau išskirti vieno ar paties svarbiausio renginio, vis dėlto Karališkojo filharmonijos orkestro koncertas Vilniuje yra neabejotinai reikšmingas faktas, įdomus ir žadantis daug įspūdžių”.
Stokholmo karališkasis filharmonijos orkestras (SKFO), pasižymintis didžiausiu profesiniu meistriškumu, susikūrė 1914 metais. Šimto muzikantų kolektyvas, kurį globoja Jo Didenybė Švedijos Karalius Karlas XVI Gustavas, per metus surengia apie 90 koncertų savo šalyje ir užsienyje.
Beveik šimtmetį gyvuojantį SKFO formavo ir brandino daugelis žymių pasaulio dirigentų - Arturas Toscanini, Bruno Walteris, Herbertas von Karajanas, Lorinas Maazelis, seras Georgas Solti ir kiti. Prie jo pulto stovėjo daug nūdienos garsenybių - Neeme Jarvis, Kurtas Sanderlingas, Vladimiras Aškenazis, Zubinas Mehta, Kurtas Masuras.
Nuo 1986 m. SKFO kasmet organizuoja kompozitorių festivalius, iš jų paminėtini renginiai, skirti Alfredui Schnittke ir Witoldui Lutoslawskiui. Orkestras taip pat dalyvauja kasmetinėje Nobelio premijos įteikimo ceremonijoje.
“Vilniuje su SKFO koncertuos ir jaunas, talentingas švedų baritonas Peteris Mattei, - sako R. Prusevičienė. - Dainininkas pelnė daugelio žymių kolektyvų ir dirigentų pasitikėjimą ir įvertinimą. Jis bendradarbiauja su garsiuoju Claudio Abbado, dažnai gastroliuoja Zalcburgo festivalyje, kviečiamas į “Metropolitan Opera” teatrą. Vilniuje solistas atliks du švedų kompozitorių kūrinius baritonui ir orkestrui”.
SKFO gastrolėse Vilniuje diriguos šio kolektyvo vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas Alanas Gilbertas. Jis yra vienas žymiausių savo kartos dirigentų, dirbęs su didžiaisiais Amerikos, Japonijos ir Europos orkestrais. 2002-2003m. koncertų sezonas yra trečias A. Gilberto sezonas su SKFO.
Vilniuje gastroliuojantys muzikai atliks Ludwigo van Beethoveno Penktąją simfoniją ir Igorio Stravinskio Trijų dalių simfoniją. Be šių Lietuvos publikai gerai pažįstamų veikalų, skambės ir du švedų kompozitorių kūriniai: Ingvaro Lidholmo (g. 1921) “Akimirka, kai tavo siela…” ir Ture Rangstromo (1884-1947) “Karaliaus Eriko dainos”.
Novatoriaus, modernisto, lyriko, romantiko, dramatiško kompozitoriaus Ingvaro Lidholmo monologas baritonui ir orkestrui “Akimirka, kai tavo siela…” parašytas 1998 m. pagal Eriko Johano Stagneliuso eilėraštį “Bičiuli! Šią nevilties akimirką”. Šiame intymiame, bet kartu universaliame, sprūstančiame iš laiko rėmų eilėraštyje poetas kalba apie apimtą nevilties žmogų. Tačiau, teigia poetas, šviesa ir kūryba gimsta iš tamsos: “Naktis yra Dienos motina, Chaosas - Dievo kaimynas”.
Kitas švediškas kūrinys - Ture Rangstromo “Karaliaus Eriko dainos” - parašytas 1919 m. Šių penkių psichologinių muzikinių portretų herojai - Švedijos karalius Erikas XIV (1533-1577) ir jo žmona Karina Mansdotter (1550-1612). Čia pateikiami keli valdovo gyvenimo momentai - laiminga jaunystė, linksmybės, vykstant žudynėms, sosto praradimas, atskyrimas nuo žmonos ir vaikų.
Koncerto organizatorių teigimu, SKFO ir jo meno vadovo, žymaus dirigento Alano Gilberto gastrolės Lietuvoje yra svarbus Lietuvos kultūrinio gyvenimo įvykis ir vienas reikšmingiausių projekto “Švedija - Lietuva, Muzikiniai ryšiai 2002-2003” renginių.
Pernai įvyko daugiau kaip šimtas renginių: švedų džiazo ir folkloro muzikantai viešėjo Lietuvos festivaliuose ir klubuose, lietuviai - Švedijos festivaliuose; daug dėmesio skirta ir kompozitoriams: jiems užsakyti kūriniai atlikti abiejų šalių muzikų festivaliuose “Jauna muzika”, “Gaida”, “Spelplan Stokholm” ir kt.
“Šiemet projekto “Švedija - Lietuva, Muzikiniai ryšiai 2002-2003” kūrėjai tęsia pradėtą darbą. Klausysimės Šiaurės šalių jaunųjų atlikėjų ciklo “Upbeat” koncertų; su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru gros švedų klarnetininkas Hakas Rosengrenas ir obojininkė Helen Jahren; festivaliuose “Jauna muzika” ir “Gaida” skambės Švedijos koncertų instituto užsakyti lietuvių autorių kūriniai; Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos džiazo festivaliuose koncertuos švedų atlikėjai. Programos kulminacija taps festivalis “Švedijos garsai”. Lapkričio 12-16 d. Filharmonijoje rengiamuose penkiuose koncertuose dalyvaus Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, pianistas Petras Geniušas, daug švedų atlikėjų, skambės lietuvių ir švedų muzika”, - sakė Rūta Prusevičienė.
