Šią savaitę: Macy Gray albumas “The Trouble With Being Myself”, pirmas iširusio kolektyvo “Skunk Anansie” vokalistės Skin darbas “Fleshwounds” ir reperio “Why?”, persimetusio į indie folk roką, “Oaklandazulasylum”.
Macy Gray - “The Trouble With Being Myself”07.15 / Sony [pop / rokas/ r&b]Įvertinimas: 5/10
Muzikoje turėti gerą ir išskirtinį balsą nepakanka. Macy Gray - geriausias to pavyzdys. Ypatingų balsų šeimininkių yra nemažai. Tai Bjork, Tina Turner ar “Cocteu Twins” vokalistė Elizabetha Fraser, tačiau jos išgarsėjo ne vien dėl išskirtinio vokalo, bet ir sugebėjimo atrasti kūrybinį kontekstą, kuriame visiškai pavyko save realizuoti.
Macy Gray (mūsuose geriausiai žinoma dėl “I Try”) turi savo stilių, to nepaneigsi, tačiau tik ta prasme, jog viskas kuriama daugiau mažiau ant to paties kurpalio. Soul, R&B, pop, rokas, funkas girdimas kiekvienoje kompozicijoje nepriklausomai nuo to, ar tai baladė, ar greitesnis kūrinys.
“The Trouble With Being Myself” - jokia išimtis. Tačiau greta minimų “blogybių” atsiranda ir dar viena - albumas pasibaigia jau po pirmos dainos “When I See You”. Kaip visada vasariškas skambesys, “bla bla bla” lygio tekstas ir tiesmukas bandymas įšokt į vis labiau, tiek stiliaus, tiek atlikėjų prasme, “juoduojančius” perkamiausių albumų sąrašus. Deja, apie kitas dainas galiu pasakyti tą patį. Visos tokios panašios, jog kelių perklausų tikrai nepakaks, kad galėtumėt atskirti, kur viena pasibaigia, o kita prasideda.
Viskas gerai, čia ta pati Macy Gray, tik jos albumai vis prastyn...
http://www.macygray.com/
“Why?” - “Oaklandazulasylum”06.24 / Anticon [indie rokas / rap]Įvertinimas 8+/10Panašu į: “Manitoba”, Elliottą Smithą
Dar vienas naujo amžiaus skambesio produktas. Šį kartą tai “Anticon” narys, prisistatantis “Why?” slapyvardžiu. Girdintiems “Anticon” pavadinimą pirmą kartą, tai tūrėtų būt tiesiog įdomus ir originalus darbas. Gi grupės gerbėjams “Oaklandazulasylum” kelia tokią pat nuostabą, kokią lietuviui keltų Andriaus Mamontovo repavimas. Šiuo atveju, kaip suprantate, viskas atvirkščiai.
38 minučių darbe (panašu, jog albumai iki 40 minučių tampa dar vienu nauju standartu) nors ir girdima hip hopo įtaka, atsitiktinis repavimas, tačiau didžia dalimi tai eksperimentinis darinys, kurio liūto dalį sudaro akustinė gitara. Iš čia ir kritikų palyginimai su indie roku bei jo atstovu Elliottu Smithu. Tiesa, pastarasis ir gitara groti geriau moka, ir balsą geresnį turi, o ir tekstus ne tokius absurdiškus rašo (“I just found out for sure/ The girl I have a crush on/ is a lesbian” - “Women Eye, “No.”). Tačiau Smitho skambesio niekaip nepavadinsi eksperimentiniu.
“Earlywhitney” ir “Bad Entropy”, kurias galite atsisiųsti pasinaudoję žemiau esančiomis nuorodomis, yra tinkama iliustracija skirtingų skambesių kupiname albume. Pirmoji yra artimesnė indie rokui, o“Bad Entropy” labiau juntama hip hopo įtaka.
Apskritai “Oaklandazulasylum” - naujas skambesys. Ir nors albumas nusileidžia panašaus pobūdžio darbams, pavyzdžiui, “The Books” “Thought For Food” ar “Xiu Xiu” “A Promise” [>>>http://www.omni.lt/index.php?base/z_113770 ], tačiau jį verta paklausyti vien dėl vykusio stilių derinimo.
Paklausyti (parsisiųsti mp3 formatu) dainą “EarlyWhitney”:http://www.anticon.com/why-earlywhitney.mp3Paklausyti “Bad Entropy”:http://www.anticon.com/why-badentropy.mp3
Skin - “Fleshwounds”06.02 / Emi [pop / rokas]Panašu į: “Skunk Anansie”, Annie Lennox
Praėjo maždaug dveji metai po paskutinės žinutės iš “Skunk Anansie” stovyklos ir štai pagaliau charizmatinės grupės vokalistės Skin darbas “Fleshwounds” pasiekė muzikos prekių parduotuves (taip pat ir Lietuvoje).
Atlikėjos apibūdintas kaip “kažkas tarp Nina Simone ir “Radiohead””, “Fleshwounds” varijuoja nuo “Skunk Anansie” būdingo emocinio agresyvumo iki Annie Lennox nuoširdumo. Kaip ne itin dideliam grupės mėgėjui, prie naujo skambesio priprasti nebuvo sunku, o štai šėlusiems klausant jau iširusios grupės kūrinių, naujasis darbas buvo lengvas šokas.
Tačiau viskas susidėlioja į savo vietas jau po kelių perklausų. Taip, čia neliko agresijos, tačiau Skin vokalas gali žmogų išjudinti kur kas labiau, nei 4 prisiekusių metalistų komanda su visu simfoniniu orkestru užnugaryje.
“Faithfulness”, “Trashed”, “Listen to Youself” ar “I’ll Try” dar juntamas bandymas “parokuoti” kaip senais gerais laikais, o likusi albumo dalis - Skin atliekamos baladės. Tik kad tos baladės kitokios. Išgirsti vokalą ir nesupranti, ar laikas “raudoti” kartu su Skin, ar rėkti, o gal lipti sienom? Ir suprask tu, žmogau: skiriasi Skin kūryba nuo “Skunk Anansie”, ar ne?
http://www.skin.uk.com/
Rekomenduojamos naujos dainos:“Death in Vegas” - "Hands Around My Throat" (išleista JAV)Macy Gray - “She Ain't Right For You”“Me First & the Gimme Gimmes” - "I Believe I Can Fly"“Rooney” - "Blueside"“The Raveonettes” - “The Great Love Sound”
Kitą savaitę:Arab Strap - “Monday at the Hug and Pit”Junior Senior - “D-D-Don't Don't Stop the Beat”
Klausimai? Komentarai? Pasiūlymai? [email protected]
