Kai kam pasaulis šiandien taps nemielas - greičiausiai tai bus “Enigma” gerbėjai. Vieni, kaip ir aš, nusivils arba jau nusivylė naujuoju jų darbų “Voyageur”. Kiti keiks recenzijos autorių už mažiausią per visą apžvalgų istoriją įvertinimą. Tačiau kai palygini su vienos iš geriausių šiuo metu grupės “The Decemberists” darbu, skirtumas tampa akivaizdus. Taip pat apžvelgiamas “Beulah” albumas “Yoko”.
"Enigma" - "Voyageur"09.08, "Virgin" (“New Age”/klubinė)Įvertinimas: 4/10
Perklausius naujausią projekto "Enigma" albumą norisi tik vieno - ieškoti užsienio leidinių recenzijų, viliantis, kad nors jos duos minčių, ką rašyti apie šį niekalą.
Praėjo 13 metų nuo tos dienos, kai pasaulis išgirdo "Mea Culpa", o vėliau ir tokius kūrinius kaip "Sadeness, Pt. 1" ar "Return to Innocence". Tai buvo originalu: grigališkasis choralas įpintas į pseudoklubinį “Naujojo amžiaus” (“New Age") skambesį ir etninės muzikos garsų samplaiką.
Iš prodiuserio Michaelio Cretu muzikinės kalvės pasirodė ir autentiškesnio grigališkojo choralo projektas "Gregorian". Tiesa, jis nors autentiškesnis skambesiu, tačiau atliekamais kūriniais, atvirkščiai - modernus. Albume galima išgirsti naujai interpretuotą grupės "R.E.M." "Losing My Religion" ar "Metallica" "Nothing Else Matters" bei kitus žinomus kūrinius.
Panašu, kad su itin sėkmingu (net tris, o gal jau ir keturis tęsinius turėjusiu) "Greogorian" projektu galima sieti tikrosios "Enigma" pabaigą. Prisiminkime, kad 1999 metais pasirodo dar pakenčiamas "Trilogy", o jau 2000-aisiais išleistas "The Screen Behind the Mirror" akivaizdžiai stokoja kūrybinių idėjų. O juk būtent 2000 metais pasaulio šviesą išvysta pirmasis "Gregorian" albumas "Masters Of Chant. Chapter 1". Logiška, Michaelis Cretu - tai ne broliai Bendžiai - kvaila tuo pačiu metu prodiusuoti kelias identiškas grupes.
2001 metais pasirodęs "Enigma" geriausių dainų rinkinys "LSD: Love, Sensuality and Devotion" atrodė lyg natūralus proceso rezultatas. Taip ir norėjosi pasakyti: "Karalius mirė, tegyvuoja karalius!", tačiau paleisti užtikrintą dolerį iš rankų sugeba ne kiekvienas. Michaelis Cretu nesugebėjo, ir štai jums rezultatas - "Metų nusivylimo" apdovanojimo vertas darbas "Voyageur".
Kaip matote, apie naująjį darbą nieko kaip ir nepasakiau. O ir nėra ką. Norit paklausyti - į sveikatą. Nors kas ten žino, ar tekstas "My heart goes boum boum boum, when i think of you" ("Boum Boum") nenuvers ištikimo "Enigma" gerbėjo į ligos patalą?
http://www.enigma.de/http://www.five.no/enigma/http://www.enigmamusic.com/http://www.gregorian.de/
"Beulah" - "Yoko"09.09, "Velocette" (indie poprokas)Įvertinimas: 7/10Panašu į: "Pavement", "Wilco"
Ketvirtasis kolektyvo iš San Francisko albumas "Yoko" užsienio spaudoje sulaukė palankių atsiliepimų. Tai bene vienintelė priežastis įtraukti jį į apžvelgiamus albumus.
Niekada negali žinoti - galbūt vienam žmogui įspūdžio nepadaręs darbas kitam taps metų atradimu, juoba kad tokių požymių esama.
Visų pirma trumpa istorija. Išleidę 4 albumus ir pakeitusi 3 leidybines firmas, grupė buvo ant iširimo ribos, tad naujas albumas daug kam tapo malonia staigmena. Bet tai tik faktai, nesusiję su tuo, ką išgirsime "Yoko". Ir kodėl būtent "Yoko"? Juk būtent su šiuo moterišku vardu susijęs ir kur kas geriau žinomos grupės "The Beatles" iširimas. Šiuo atveju "Yoko" galėtų simbolizuoti kiekvieno iš 4 "Beulah" muzikantų antrąsias puses - keista, bet prieš metus visi kaip susitarę vieni kitiems pasakė "viso gero".
Sudėkit pateiktus faktus ir tikrai neapsiriksit bandydami galvoje nupiešti bendrą albumo vaizdą. Ankstyvasis šviesus popmuzikos skambesys "Yoko" virsta kur kas tamsesniu ir netgi radikaliai (kiek tai įmanoma neperbėgant į kitą žanrą) kitokiu. Palyginimas su "Wilco" tikrai ne iš piršto laužtas. Nors čia kantri skambesys veikiau yra tik papildas, pagrindinio vasariško (a la "The Thrills") skambesio įvilkimas į neatpažįstamą tamsumą primeną vieną geriausių praėjusių metų albumų "Yankee Hotel Foxtrot".
Nieko sprogstančio, bet jeigu tai jūsų žanro grupė - nenusivilsite.
Paklausyti albumo "Yoko" galima čia:http://www.vh1.com/artists/az/beulah/352485/album.jhtmlhttp://www.beulahmania.com/
"The Decemberists" - "Her Majesty The Decemberists"09.22, "Kill Rock Stars" (indie folk-, poprokas]Panašu į “Neutral Milk Hotel”
Į pabaigą eina jau devintas 2003 metų mėnuo, o tik dabar galiu pasakyti, kad didžiausias mano, kaip melomano, 2002 metų praradimas - nepaklausytas debiutinis “The Decemberists” albumas “Castaways And Cutouts”. Šiemet tokios klaidos nepadarysiu, o ir jums nesiūlyčiau.
Ši amerikiečių grupė neturi nieko bendra su revoliucine Rusija, nors iš pavadinimo taip ir gali pasirodyti. Sąsajų veikiau galima atrasti su kažkada apžvelgtu kolektyvu “Arab Strap”. Tačiau tekstai jų kitokie. Kaip sakė vienas muzikos apžvalgininkas, šiais laikas retas atlikėjas į kompaktinės plokštelės knygutę įtraukia tekstus. Kodėl? Gal tekstai nėra svarbūs? Ar kas pastebėtų, jeigu į vienos grupės knygutę įdėtume kitos tekstus? Vargiai - jie visi dainuoja taip pat ir apie tą patį. Net “R.E.M.” - berods iki albumo “UP” - nė viename albume nebuvo pateikę tekstų. Jų autorius ir vokalistas Michaelas Stipe’as tokį žingsnį aiškino tuo, kad jie nepakankamai geri.
“The Decemberists” lyderis Colinas Meloy su rašymu problemų neturi. Kaip teigia muzikiniai šaltiniai, grupės lyderis yra gavęs diplomą už kūrybišką rašymą. Prostitutės, pirkliai, Pirmojo pasaulinio karo herojus, žvejo istorija - visa tai temos iš “The Decemberists” albumų. Dainuoja jie ir apie meilę, bet, pasirodo, tą galima daryti ir kitaip.
Grupė turi charizmos, kūrybinio parako ir pajėgumų tapti kultine. Nekalbu apie Lietuvą - čia garbinami kiti dievai, bet JAV, o vėliau, tikiu, ir Didžiojoje Britanijoje apie juos bus kalbama ilgai. Tai viena grupių, kuri, suradusi savo gerbėją, jo niekada nepraras.
“So good-night, boys good-night” lyg iš Morrisey lūpų priedainyje sprogsta kaip istorija, pasakojimas, o kaip daina “Shany For Arethusa”. Nereikia net vargintis bandant suprasti, ar tai jūsų grupė. Atsisiunčiat pirmą albumo dainą “Shany For Arethusa” (taip, taip, taip - MP3 formatu) ir 48 minučių istorija prasideda: pavieniai akustinės gitaros garsai, akordeonas, perkusija ir dar tuzinas instrumentų, kuriais groja grupės nariai. Vėliau bene vienintelė radijui (nors ir ne mūsiškiam, bet koledžiniam) tinkanti “Los Angeles, I’m Yours” ar ritminga “The Chimney Sweep”. Ir nevalingai, bet energingai koja mušamas ritmas verčia užmiršti tą kvailą teiginį, kad “Radiohead” yra geriausia grupė pasaulyje”. Bent jau šiuo metu “The Decemberists” yra geriau.
Atsisiųsti dainą "The Soldiering Life" galima iš čia:http://www.killrockstars.com/bands/decemberists/audio/TheSoldieringLife.mp3Atsisiųsti dainą "Here I Dreamt I Was an Architect" galima iš čia:http://www.killrockstars.com/bands/decemberists/audio/Architect.mp3Paklausyti albumo "Her Majesty The Decemberists" galima čia:http://www.vh1.com/artists/az/decemberists/348843/album.jhtmlhttp://www.decemberists.com/http://www.killrockstars.com/bands/factsheets/thedecemberists/
Rekomenduojamos naujos dainos:
"Brassy" - "Hit 'Em Hard"Elvis Presley - "Rubberneckin'""Deftones" - "Hexagram""The Mars Volta" - "Inertiatic Esp""Yeah Yeah Yeahs" - "Maps"
Klausimai? Komentarai? Pasiūlymai? - [email protected]
