Šią savaitę neblogas šiųmetinių albumų derlius. Vienas pakankamai “šviežias” rusų grupės “Akvarium” albumas “Piesni Rybaka” ir keletas vertų perklausyti, išleistų per šiuos metus nuo vasario mėnesio: amerikietiškieji “Radiohead” - “The Flaming Lips” bei dar keli, gerai žinomi už Atlanto - “And You Will Know Us By The Trail of Dead” ir “Cat Power”.
“Akvarium” - “Piesni Rybaka”2003-05-16 /CD Land [rock]Įvertinimas: 9/10
Grupė “Akvarium” prieš mėnesį koncertui Lietuvoje atsivežė tik naujas dainas - ilgai nuo melomanų slėptas albumas “Piesni Rybaka” pasirodė vos prieš dvi savaites. Dabar, kai albumo dainas pavyko išmokti kone mintinai, galiu drąsiai sakyti, jog laukti buvo verta. Naujasis “Akvarium” darbas neabejotinas mano gegužės mėnesį perklausytų albumų lyderis, savo vietą atrasiantis ir geriausių metų albumų “Top 50”.
Pirmiausia iš šio albumo tikiesi naujo skambesio. Grupės lyderis Borisas Grebenščikovas, nors ir slėpė albumo pavadinimą (ne tik nuo klausytojų, bet ir nuo grupės narių), žadėjo naują - indišką skambesį. Deja, teko nusivilti. Visų pirma netgi matydamas ilgą nežinomų instrumentų, kuriais neva grojama albume, sąrašą, klausydamasis ne kartą suabejoji, ar šie instrumentai iš tiesų skamba. Indiškas skambesys? Tikrai ne. Galima fone išgirsti egzotiškų garsų ar veikiau islamo vokalinei tradicijai būdingą balsą, bet vargu ar tai keičia įprastą “Akvariumo” muzikos toną. Vėliau užkliūva ir daugiau muzikinių elementų, kaip antai pirmosios dainos “Feechka” ritminė partija, labai primenanti dainos apie merginas iš aukščiausiojo visuomenės sluoksnio ritmiką (atmintis kužda, jog tai V. Meladzės daina). Trečia daina “Poslie zavtra” muzikine prasme iš pradžių netgi šiek tiek šokiruoja, atrodo, kad tai “Slishkom mnogo liubvi” iš priešpaskutinio albumo.
Albumo tekstai kartu ir džiugina, ir liūdina. Džiugina, nes kaip visada (ar net labiau nei visada) tiesiog alsuoja dvasingumu. Liūdina, nes kartais susidaro įspūdis, jog tai protingų minčių kratinys, neturintis bendro subjekto. Žinoma, taip yra ne visuomet, be to, šiuos trūkumus atsveria bendras albumo nuoširdumas.
Kad ir kaip ten būtų, stiprioji albumo pusė yra jo “albumiškumas”, t.y. nors tai nėra “10 potencialių radijo viendainių iš 10 rinkinys”, skambesio ir kokybės pusiausvyra surandama klausantis dainų, tarp jų ir silpnesnių, kaip visumos. Iškeikti indų instrumentai ir muzikantai, prisidėdami prie bendro skambesio, suteikia įvairovės ir kartu paprastumo.
Pripažinsiu, jog pirmasis įspūdis apie albumą buvo vidutiniškas, tačiau vos kelias dienas trukęs priverstinis klausymasis (bent trumpam) padarė “Piesni Rybaka” mano maža muzikine išminties knyga, kurios gražiausia citata tapo 8 minučių kompozicija “Zimniaja Roza”.
Ant albumo vertėtų įspėti: “Dėmesio, perklausę šį albumą, jūs tapsite geresni ir dvasingesni”.
www.aquarium.ruwww.planetaquarium.comhttp://aquarium.sama.ru/MESTA/
“The Flaming Lips” - “Fight Test [EP]”2003-04-22 / Warner [rock]Įvertinimas: 7/10
Panašu į “Radiohead”, “Super Furry Animals”
Po 1999 metais pasirodžiusio albumo “The Soft Bulletin” daug kas pranašavo jiems sėkmę, tačiau mažai kas į tai kreipė dėmesį. 2002 metais išleidus “Yoshimi Battles the Pink Robots”, kalbos liovėsi - “The Flaming Lips” naujasis darbas užėmė vietą beveik kiekvieno prestižinio muzikinio leidinio metų geriausiųjų dešimtuke. Deja, dėl ribotos radijo stočių grojamos muzikos įvairovės, Lietuvos ši grupė nepasiekė ir nepasieks, o apie juos žinoti reikia.
“Fight test” - tai jau trečioji pristatoma daina iš itin sėkmingo grupės darbo. O prierašas [EP] dažniausiai reiškia, kad arba tai ne visas albumas, arba tiesiog “per didelio kiekio medžiagos” pristatomoji daina. Šiuo atveju tai antrasis variantas. Greta Cat Stevenso dainos “Father and son” (jaunesniam klausytojui ši daina geriau žinoma atliekama “Boyzone”) skamba 2 nauji grupės kūriniai, t.y. “The strange design of conscience” ir “Thank you Jack White”, bei grupės “gyvų” koncertų favoritai: Kylie Minouge “Can’t get you out of my head”, Becko “The golden age” ir “Radiohead” “Knives out”, tai pat albumines dainos “Do you realize?” šokinis perdirbinys.
“Fight Test [EP]” kokybe smarkiai nusileidžia paskutiniam albumui, tačiau šios grupės negirdėjusiam klausytojui bus gera pradžia susipažinti.
Kodėl juos vertėtų išgirsti? Žinau, kad tai gali pasirodyti menkas argumentas, tačiau “The Flaming Lips” yra mano didžiausias 2002 metų atradimas. Albumai, stebinantys skambesiu, pasirodo tikrai ne kasmet. Paskutinės grupės, kurios sugebėjo tai padaryti, buvo islandai “Sigur Ros” ir “The Avalanches”. Iš ankstesnių pamenu tik “Radiohead” ir jų “O.K. Computer”. O tai, kad “The Flaming Lips” atlieka “Radiohead” kūrinį, turėtų sudominti ir šios pastaruoju metu “nusivažiavusios” grupės gerbėjus.
Tiems, kas tikisi, jog “The Flaming Lips” iš pop kūrinio “Can’t get you out of my head” padarė kažką panašaus, ką savo laiku padarė “Travis” su Britney Spears kūriniu “Baby hit me one more time”, teks nusivilti, nes šis (įkyriau jau negali būti) motyvas pateikiamas lyg didžiausia gyvenimo tragedija ir neviltis (jaučiasi “Radiohead” stilius?). “Radiohead” ir Becko kūriniai atliekami labai panašia maniera, tad iš albumo “išsipaišo” tik šokinė dainos “Do you realize?” versija - nedera ji nei prie grupės melancholiškumo, nei prie šio [EP] albumo nuotaikos.
Dėl “Fight Test [EP]” kokybės (kiekybės tikrai ne, čia 6 dainos (iš viso 32min.), vaizdo klipas dainai “Fight test” bei reklaminis būsimo filmo apie grupę pristatymas) galima ginčytis, tačiau, kad pati grupė yra pastarojo dešimtmečio atradimas -tikrai ne.
www.flaminglips.comhttp://www.wbr.com/player/flaminglips/index.htmlhttp://www.hellfireltd.com/management-flaminglips.htm
“...And you will know us by the trail of dead” - “The Secret of Elena’s Tomb [EP]”2003-03-25 / Interscope [rock]Įvertinimas: 6/10
Panašu į: “Sonic Youth”, “At the drive in”
Toks pavadinimas, nors kartą kritęs į akis, būtinai privers jus pasidomėti, ką šis kolektyvas groja. O groja jis sunkųjį roką, greta kurio britų mados etiketę gavę “The Strokes” atrodytų tiesiog vaikiškai.
Tiesa, gerų žodžių nusipelno praeitų metų kolektyvo darbas “Source, Tags & Codes”, o ne šis, vos 19 minučių trunkantis minčių kratinys, bet paminėti juos vis tiek reikia. Grupės praeitų metų darbas buvo minimas greta “The Flaming Lips” ir jums, deja, taip pat negirdėto “Wilco” darbo “Yankee Hotel Foxtrot”, o šiemetinis mini albumas tėra gerai apgalvotas didelės leidybinės kompanijos žingsnis. “AYWNUBTTOD” efektingu gitarų skambesiu, beprotiškais ritmais ir ugnine energija iškilo taip netikėtai, jog tikrai nereikėtų jų pamiršti iki kito albumo. “The Secret of Elena’s Tomb [EP]” turėtų juos priminti.
Kiek teko skaityti, fanai, gebantys blaiviai vertinti grupės kūrybą, šiuo mini darbu nusivylė (ko nepasakyčiau apie save, truputi “švelnesnės” muzikos gerbėją). Nenuostabu, 19 minučių ir 5 dainos, kurios viena nuo kitos skiriasi lyg diena ir naktis: nuo artimesnio įprastam “AYWNUBTTOD” skambesiui “Mach Schau” iki baladės “Counting of the Days” ir roko bei techno mišinio “Intelligence”. Įvairovė nėra blogai, o negirdėjusiems - dar ir puikus bandymas išgirsti kraštutinumus, tačiau nusivylimas suprantamas:“ar jie juokauja, ar toks bus ir kitas albumas?”
Kritika lieka kritika, bet jau geriau 19 minučių emocijų ir energijos, nei 45 minutės pilstymo iš tuščio į kiaurą.
http://www.trailofdead.com/http://www.breakstuff.org/
“Cat Power” - “You are Free”2003-02-18 / Matador [rock/ folk]Įvertinimas: 9/10
Panašu į: PJ “Harvey”, “Liz Phair”
Apie grupės “Cat Power” sielą dainininkę Chan Marshall jau senokai teko girdėti, tačiau kuomet jos albumui “You are Free” kritikai ėmė klijuoti sparnus, nori nenori teko suklusti. Reikia iš karto pasakyti, jog abejotina, ar tai padarė nors vienas žurnalas Europoje ir ar tokią atlikėją kažkas šiame kontinente žino.
Tačiau tai ne priežastis nepaminėti darbo, kuris “ten” vadinamas vienu geriausių metų įrašų, juoba kad jį išleidusios leidybinės firmos “Matador” katalogą dar teks pavartyti kitą kartą apžvelgiant mažiau amerikietišką grupės “Yo La Tengo” albumą “Summer sun”.
Dainininkų-dainų autorių kūryba išsiskiria iš kitų tuo, kad joje reikia sugebėt išgirsti ne tik sudėtingus akordus, bet ir dėstomas mintis. Deja, tekstai dažnai turi kažką bendro su asmeniniu atlikėjų gyvenimu, aplinka, kurios veikiami jie kuria. Todėl nenuostabu, jog jei nemokate tokios muzikos priimti “tiesiog”, viskas, ką išgirsite, jums bus svetima. Tai lyg pasodintumėt savo mamą stebėti “Formulės 1” varžybų ir bandytumėt įtikint, jog jai reikia sirgti už Michaelį Šumacherį - beviltiška.
Jau pirmoje dainoje “I don’t blame you” (kurią galite atsisiųsti), galima išgirsti nuorodų į asmeninį muzikantės gyvenimą. Panašios nuotaikos ir antroje dainoje “Free”, kurioje tęsiama ta pati tema, akcentuojama trintis tarp populiarumo ir bandymo daryti tai, ką jauti.
Kalbėti apie “Cat Power” albumą “You are Free” tai tas pats, kas kalbėti apie Kalėdų salą, kurioje jūs niekuomet nebuvote - keliais žodžiais to nenupasakosi. Tai tiesiog intymi, rami ir gili muzika. Sunkesni, ne tik gitaros ar pianino skambėjimo perkrauti kūriniai tik išblaško į melancholišką Chan Marshall vokalą sutelktą dėmesį. Darbas su Adamu Kasperiu (“Nirvana”, “Soundgarden”) įnešė sumaišties į Tori Amos ir Leonardo Coheno stiliaus muzikos pasaulį, o 14 dainų, trunkančių daugiau nei 50 minučių, yra per daug, kad įvertintume šios populiarios JAV dainininkės talentą. Jos čia per daug ir ji pernelyg įvairi.
Darbas tikrai geras, bet nebūtinai patiks tokią muziką retai girdinčio lietuvio ausiai.
Paklausyti “I don’t blame you” (mp3 formatu)(padaryt nuorodą iš teksto į: http://www.matadorrecords.com/mpeg/cat_power/cat_power-i_dont_blame_you.mp3)
http://www.catpowermusic.com/http://www.matadorrecords.com/cat_power/http://www.netquest.net/~arne/catpower/
Kitą savaitę:Ilgai lauktas “Radiohead” naujasis darbas “Hail to the Thief”, šiltas “Crowded House” stiliaus rokas “Grandaddy” albume “Sumday”, greta vasariško, eksperimentais pagarsėjusios grupės“Yo La Tengo” darbo “Summer Sun” folko dainininkės Jewel, pirmąjį albumą “Pieces of you” pardavusios daugiau nei 13 milijonų tiražu, kritimas į popso liūną albume “0304”.
Klausimai? Komentarai? Pasiūlymai? [email protected]
