Sigitas Stasaitis, Giedrė Poteliūnaitė
Dar senovėje sakydavo, jog žmogaus vertė matuojama pagal tai, kaip jis pripažįsta ir taiso savo klaidas. Šiaulių universiteto dėstytoja 59 metų Jūratė Stankevičienė padarė klaidą - paėmė iš studentės kyšį. Tačiau po to nepuolė, kaip priimta Lietuvoje, slapstytis ligoninėse, vilkinti laiką ir kaltinti visus kitus. Ji sąžiningai prisipažino, pati išėjo iš darbo, atgailavo. Už tokią drąsą bei sąžiningumą buvusi dėstytoja apdovanota - teisme J. Stankeviečienė atleista nuo atsakomybės ir perduota už ją laidavusiai draugei.
Suderėjo egzamino kainą
Pirmąją šių metų savaitę, sausio 7-ąją, Šiaulių universiteto magistrantūros antrojo kurso studentai pas dėstytoją J. Stankevičienę laikė vartotojų elgsenos egzaminą. Visi išlaikė sėkmingai, išskyrus studentę Nijolę, kuri net nepasirodė. Tai nieko nenustebino - Nijolė - lėtesnės orientacijos studentė, universitete studijuojanti - nepatikėsite - dešimt metų. Paskambinusi dėstytojai telefonu Nijolė pranešė esanti dar nepasiruošusi, nespėjusi baigti tyrimo, todėl užeisianti susitarti, kada galėtų egzaminą laikyti vėliau.
Kitą dieną Nijolė iš tikro universitete susirado J. Stankevičienę. Dėstytoja pasiūlė vartotojų elgsenos egzaminą laikyti po trijų dienų - sausio 12-ąją, artimiausią pirmadienį. Nijolė suabejojo - ar spės per savaitgalį baigti sociologinį tyrimą ir dar išmokti daug teksto?
Pasak studentės, dėstytoja žinojo, kad ji dirba Valstybinėje ligonių kasoje ir dar dėsto vienoje kolegijoje, tad už teigiamą pažymį esą paprašiusi kyšio. Dėstytoja tikina buvus atvirkščiai - tai tinginė studentė pasiūliusi už nelaikytą, bet užskaitytą egzaminą atsilyginti pinigais. Abi nesiginčija tik dėl kainos. Abi sutarė, kad geras pažymys - aštuonetas - kainuoja 200 litų, o už 300 litų būtų įraitytas aukščiausias balas - dešimtukas.
Kyšį bandė praryti
Taip ir neišmokusi, kaip elgiasi vartotojai, studentė žinojo, kaip jai pačiai pasielgti. Iš universiteto ji nuskuodė tiesiai į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Juolab kad ir bėgti toli nereikėjo - Šiauliuose STT visai šalia universiteto.
Sausio 12-ąją studentė su drabužiuose paslėpta miniatiūrine STT filmavimo kamera užėjo pas dėstytoją, o pasiruošę pulti STT agentai liko laukti už durų. Pasisveikinusi studentė dėstytojai pareiškė esanti ir vėl nepasiruošusi laikyti egzamino, todėl ant stalo padėjo 200 litų banknotą. Paėmusi pinigus dėstytoja studentei parašė gerą pažymį ir atsisveikindama palinkėjo sėkmės.
Tada į kabinetą įsiveržė visą pokalbį per ausines klausę STT agentai. Juos pamačiusi J. Stankevičienė skubiai čiupo kyšį ir bandė pinigus suvalgyti. Pareigūnai, žinoma, neleido dėstytojai paspringti pinigais, ypač figūruojančiais STT buhalterijos balanse. Iš dantų kone jėga išplėšę apčiaumotą banknotą agentai jį išlygino, nusausino ir prisegė prie šviežiai užvestos baudžiamosios bylos dėl kyšio paėmimo.
Klaidą išpirko atgaila
Lietuvoje jau tapusi tradicija, jog įkliuvęs kyšininkas "tempia gumą" gulinėdamas ligoninėse. Po to įsistatęs kiaulės akis nedorėlis ima sukti uodegą, kaltinti STT provokacija, kitus - šmeižtu bei melu.
Padariusi klaidą J. Stankevičienė elgėsi kitaip - nepaprastai garbingai. Ji pati nuėjo pas Socialinių mokslų fakulteto dekaną ir nubraukusi ašarą parašė pareiškimą išeinanti iš darbo savo noru. Dėstytojos prašymas, žinoma, buvo įvykdytas.
Lygiai taip pat sąžiningai dėstytoja elgėsi ir tardymo metu, tad neaiškumų nebuvo, byla dar tą patį sausį buvo atiduota Šiaulių apylinkės teismui. J. Stankevičienė taip nuoširdžiai prisipažino ir teisėjui, jog neliko būtinybės apklausinėti STT agentus - viskas ir taip aišku. Teisiamoji ne sykį kartojo, kad dėl įvykio labai išgyvena ir gailisi.
Teismo metu Jūratė sužinojo, kad pagal naujuosius įstatymus gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, jei tik atsirastų, kas už ją laiduotų. Tai grynas formalumas, nes nereikia įnešti jokio užstato ir nėra jokios atsakomybės. Be to, visiškai neįtikėtina, jog ši nuoširdi moteris sugebėtų dar kartą nusikalti ar ką nors iškrėsti.
Laidavo sena draugė
Iš pradžių viena draugė sutiko Jūratei padaryti šią formalią paslaugą. Tačiau pažadukė persigalvojo - jai gi reikės eiti į teismą. Be to, kažkas moterį paprotino, jog ji važinėjanti į užsienį, o į kompiuterius bus įvesta, jog ji už kažką laiduoja. Naudos jokios, tad draugė (?) atsisakė.
Ne veltui sakoma, jog draugą pažinsi nelaimėje. J. Stankevičienei pagalbos ranką ištiesė kita sena pažįstama - Tamara Arlauskienė. Ši moteris dirba eiline budėtoja Šiaulių konservatorijoje, bet neišsigando žmonių bei apkalbų ir atėjusi į teismą pareiškė laiduojanti, kad J. Stankevičienė ne tik artimiausius porą metų nenusikals, bet daugiau gyvenime nepadarys jokios panašios klaidos.
To užteko, kad teismas paskelbtų, jog baudžiamoji byla nutraukiama, J. Stankevičienė nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiama. Tiesa, Jūratei visgi paskirta viena baudžiamojo poveikio priemonė - eksdėstytoja įpareigota per 8 mėnesius į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 10 MGL (minimalių gyvenimo lygių) dydžio sumą - 1300 litų.
Dėl visa ko teisėjas perskaitė, jog jei laidavimo metu J. Stankevičienė būtų nuteista už naują tyčinį nusikaltimą, ji turėtų atsakyti už abi veikas. Teismas neapribojo J. Stankevičienės ateities, neuždraudė jai dirbti pedagoginio darbo - tuo labai nudžiugino ir buvusią dėstytoją, ir per nuosprendį šalia buvusią jos laiduotoją.
Atgailauja retas kyšininkas
"Dabar ieškosiu darbo. Labiausiai norėčiau užsiimti tuo, ką geriausiai moku - pedagogine veikla. Aš labai pavargau ir išgyvenu per pastaruosius du mėnesius. Jaučiuosi apvylusi kolegas, nusižengusi moralei, etikai, - "Akistatai" atvirai kalbėjo sakė J. Stankevičienė. - Noriu, kad visa atsakomybė, kurios nusipelniau, tektų man. Dėl to savo noru išėjau iš Šiaulių universiteto, nes noriu, kad jis liktų švarus."
Tačiau universitetas toks neliko. Kad ir garbingai pasielgė J. Stankevičienė, Šiaulių universitete klesti korupcija. Prieš porą metų iškilo aikštėn, kad monografiją išleidusi šio universiteto docentė Lidija Ušeckienė - plagiatorė, monografijoje kaip savo panaudojusi vogtas mintis. Nors minčių vagilės kaltė buvo įrodyta, ji ne tik nesutiko palikti universitetą, bet net neatsisakė vadovaujančių pareigų ir sutiko būti universiteto reklamos veidu - L. Ušeckienės nuotrauka puikavosi reklaminiuose stenduose. Kiek vėliau visa Lietuva kvatojosi sužinojusi, kad Šiaulių universiteto vadovybė už valstybės pinigus ilsėjosi Tailande. Faktui iškilus viešumon, tuometinis universiteto rektorius V. Laurutis melavo, kad vyko ne pagulėti pliaže, o užmegzti bendradarbiavimo ryšius, agituoti Tailando studentus mokytis Šiauliuose (suprantama nė vienas tailandietis taip ir nepasirodė).
Na o principingoji studentė Nijolė, sako, pradeda vienuoliktuosius "sąžiningo" mokslo universitete metus. Išlieka aktuali ir kyšininkavimo aukštosiose mokyklose problema.
Įkliuvo "kirvis"
Nespėjo nutilti Šiaulių universiteto dėstytojos kyšininkavimo istorijos aidai, kai naujas korupcijos skandalas užvirė Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Matematinio modeliavimo katedros dėstytojas Vaidas Keblikas (30 m.) už teigiamą matematikos egzamino įvertinimą pinigų pareikalavo net iš 8 studenčių. Pirmakursės paskundė dėstytoją Lietuvos studentų atstovybių sąjungai, o pastaroji kreipėsi į STT. Kaip tvirtino studentės, dėstytojas kyšio reikalavo atkakliai ir įvairiais būdais - ne tik vis primindavo susitikęs akis į akį, bet ir rašinėdavo SMS žinutes, siuntinėjo elektroninius laiškus. Pareigūnai pas V. Kebliką rado ir paėmė 2000 litų, kuriais už egzaminą "atsiskaitė" studentės.
Studentai tarpusavyje kuždėjosi, jog nuo 2004 metų universitete dėstantis V. Keblikas yra tikras "kirvis" - labai griežtas ir nesukalbamas, o skolas už egzaminus palikdavęs studentams tik tam, kad galėtų daugiau kyšių susirinkti... Bet atsirado ir tokių, kurie dėstytoją gynė - esą visos 8 studentės toli gražu ne gudruolės, savo jėgomis egzaminą vargu ar būtų išlaikiusios, o pinigų duoti irgi nenorėjo, tai sugalvojo apskųsti dėstytoją. O kai yra kas duoda, kaipgi neatsiras kas paima...
Neseniai apsigynęs daktaro disertaciją V. Keblikas vykstant tyrimui buvo nušalintas nuo paskaitų ir egzaminų, o netrukus - atleistas.
Sąrašas daiktų už egzaminus
Paskutinį kartą apklausa dėl korupcijos aukštosiose mokyklose buvo atlikta 2004 metais. Atlikti tyrimai parodė jog 33 procentai studentų prisipažino davę kyšį dėstytojams. 43 procentai kyšį davusiųjų tai padarė draugų ar bendrakursių siūlymu, 22 procentai nusprendė patys, dar 19 procentų teigė, jog apie kyšį davė suprasti tas žmogus, kuriam jis ir buvo paskui duotas.
"Nuo to laiko situacija gerokai pakito. Kyšių ir duodama, ir imama kur kas mažiau, - tikino Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Indrė Vareikytė. - Tačiau kyšių problema vis dar egzistuoja. Gerai atsimenu atvejį, kai maždaug prieš metus vienos aukštosios mokyklos dėstytojas studentams pateikė sąrašą daiktų, kuriuos norėtų gauti už sėkmingai išlaikytą egzaminą. Sąraše buvo netgi komplektas padangų..."
I. Vareikytė sakė, jog studentai turėtų ne tylėti, o viešai ir garsiai skelbti apie dėstytojus reikalaujančius kyšių. Prezidentė teigė, jog yra sulaukusi ne vieno VGTU studento skambučio. Sunerimę aukštojo mokslo diplomo siekiantys jaunuoliai teiravosi, ką daryti, jeigu iš jų reikalaujamas kyšis. "Liūdniausia yra tai, kad sulaikytas VGTU dėstytojas yra labai jaunas ir kaip tik turėtų būti sąžiningas bei pavyzdingas. Tarp seniai dirbančių vyresnio amžiaus akademikų jis turėjo įnešti šiuolaikiškumo, tolerancijos, tačiau vietoj to užtraukė gėdą visam universitetui", - sakė I. Vareikytė.
Principinga dėstytoja
I. Vareikytė sutiko, jog dėstytojams galima nunešti gėlių ar saldainių - tačiau tik po egzamino ar kitokio darbo įvertinimo. Kaip teigė I. Vareikytė, studentai iš tiesų dažnai nori atsidėkoti už įdomias paskaitas, pagalbą rašant atsiskaitymo darbus, ar tiesiog siekia toliau su dėstytoju palaikyti draugiškus santykius - tokiu atveju dovanėlė esą nebūnanti kyšis.
Vis dėlto I. Vareikytė pripažino, kad egzistuoja ir kita šio reiškinio pusė - tai nesąžiningi studentai, kurie patys siūlo ir neša kyšius. Tokio atvejo, kad kas atsisakytų kyšio ir dar informuotų, jog jis buvo siūlomas, jai girdėti neteko...
O štai Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus prisiminė ir tokį atvejį. Studentas, eidamas pas dėstytoją, kuris turėjo į studijų knygelę įrašyti egzamino pažymį, į tą pačią studijų knygelę įdėjo 100 litų. Atsivertusi knygelę ir išvydusi pinigus, dėstytoja tuoj pat kreipėsi į rektoratą. Iš pradžių universiteto vadovybė planavo studentą išmesti iš universiteto, vėliau nuspręsta jam skirti griežtą papeikimą.
"Manau, kad kyšininkavimo problema universitetuose greitai visiškai išnyks. Susiklosčius dabartinei situacijai, kai gauti darbą labai sudėtinga, dėstytojai ims labiau vertinti darbo vietas ir bijodami jas prarasti nerizikuos imti kyšių iš studentų", - sakė V. Žulkus.
Dar 2001 metais Kauno miesto apylinkės teismas už kyšio ėmimą Lietuvos kūno kultūros akademijos docentą Kazį V. nubaudė 35 000 litų bauda, konfiskavo trečdalį turto ir uždraudė 3 metus dirbti pedagoginį darbą. Dėstytojas iš studento paėmė 400 litų ir be apklausos studento žinias įvertino "puikiai". Tada STT pareigūnai nustatė dar 2 studentus, kuriuos katedros vedėjas už 200 litų įvertino patenkinamai. Pats kaltinamasis tuomet prisipažino kaltu, paėmęs pinigus, tačiau tikino, kad kyšio nereikalavo. Bausmė, kurios sulaikė korumpuotas dėstytojas, tada atrodė labai griežta. Griežta ji atrodo ir šiandien, nes dažniausiai, jeigu gandai apie kyšius neišeina iš universiteto ribų, daugelis pinigus paėmusių dėstytojų atsiperka universiteto vyresnybės papeikimais...
Laukia skundų visą parą
STT atstovė Julija Antanaitienė sakė, jog per pastaruosius 3 metus ikiteisminių tyrimų dėl korupcijos aukštosiose mokyklose pasitaikė nedaug - prisiminė tik jau minėtus Šiaulių ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų atvejus. "Korupcijos reiškinys aukštosiose mokyklose yra ne toks dažnas, tačiau jeigu toks atvejis pasitaiko - jis nuodugniai ištiriamas, - sakė J. Antanaitienė. - Problema yra ir aktyvioji korupcija - kai kyšį žada, siūlo arba duoda pats studentas, ir pasyvioji - kai kyšio tiesiogiai ir netiesiogiai prašo dėstytojas".
Specialistė sakė, jog svarbu atskirti, kada studento dovana dėstytojui laikoma kyšiu ir kada tiesiog dovana. "Pavyzdžiui, gėlių dovanojimą dėstytojui vargu ar galime laikyti korupcija, nes teisės prasme tokia veikla laikoma mažareikšme. Todėl gėlių puokštę galime laikyti studento pataikavimu dėstytojui ir nagrinėti jį ne iš kyšininkavimo, korupcijos pozicijų, o iš studijų etikos, tvarkos pažeidimo pusės. Dar nuo Romos laikų yra laikomasi protingo požiūrio - įstatymas smulkmenomis nesirūpina, jos paliekamos sprendėjo nuožiūrai. Žinoma, jeigu mokymo įstaigos nustatytos vidinės taisyklės draudžia dėstytojui priimti bet kokias dovanas ar gėles iš studentų, tuomet šios tvarkos laužymas butų vertinamas kaip pažeidimas", - sakė J. Antanaitienė.
STT atstovė pripažino, jog atvejų, kai į STT kreipiasi pats dėstytojas, kuriam buvo siūlomas kyšis, nepasitaikė nei Vilniaus, nei teritorinių STT valdybų padalinių istorijoje. "Vis dėlto, jeigu kurios aukštosios mokyklos dėstytojas susidurtų su tokia problema, mažiausiai, ką jis gali padaryti, tai aiškiai ir griežtai atsisakyti imti neteisėtą atlygį, o studentui priminti, kokios pasekmės jo laukia. Jeigu tai kyšį siūlančio studento nesustabdytų, geriausiai apie tai informuoti STT bei universiteto vadovą. Visą parą tie studentai, tiek dėstytojai gali apie kyšininkavimą pranešti STT "Karštąja linija" - (8 5) 266 3333".
