Prancūzija įspėjo, kad Europos Komisijos pasiūlymai dėl Europos Sąjungos (ES) paslaugų sektoriaus liberalizavimo gali prieštarauti kitiems ES teisės aktams, skelbia interneto tinklapis "EU Observer".
Paryžius skubiai sureagavo į trečiadienį paskelbtus pasiūlymus, kurie laikomi esmine ES ekonominių reformų dalimi. "Atrodo, kad pasiūlymas atitinka esamus Prancūzijos įstatymus dėl paslaugų, tačiau jau galime įžvelgti problemų dėl sąsajų su dabartiniais ES teisės aktais daugelyje tarpusavio pripažinimo srities sektorių", - sakė vienas Prancūzijos pareigūnas.
Nuogąstavimai yra susiję su "tarpusavio pripažinimo" siūlymais, kuriais siekiama pašalinti visas administracines kliūtis, kylančias Europos paslaugų teikėjams, jau turintiems teisę veikti vienoje ES šalyje.
Prancūzija mano, kad gali kilti painiava, jei naujoji direktyva reglamentuos paslaugas, jau numatytas kituose ES teisės aktuose. Vienas iš pavyzdžių yra uostų paslaugos, kurių liberalizavimo derybos žlugo praėjusių metų spalį. Pareigūnai prognozuoja, kad jei pasiūlymai apims tokius politiniu požiūriu jautrius klausimus, prireiks ilgų derybų norint tiksliai nustatyti direktyvos taikymo sritį.
ES vidaus rinkos komisaras Fritsas Bolkesteinas (Fricas Bolkešteinas) nori, kad naujoji direktyva būtų įgyvendinta iki 2007 metų. Tačiau teisės aktui turi pritarti valstybės narės ir Europos Parlamentas, o tai gali būti sudėtinga.
Anot F. Bolkesteino, jei pasiūlymams būtų pritarta, jie galėtų tapti "didžiausia paskata vidaus rinkai nuo jos įkūrimo 1993 metais". Komisaras yra įsitikinęs, kad direktyva būtų ypač naudinga mažoms įmonėms, kurios dažnai nė nebando veikti kitose ES šalyse.
Šiuo metu paslaugų sektorius sukuria daugiau kaip 50 proc. ES bendrojo vidaus produkto ir įdarbina 60 proc. regiono darbuotojų.
Naująja direktyva siekiama reglamentuoti visas paslaugas, kurias galima teikti kitose ES šalyse, įskaitant konsultacines, inžinerines, informacinių technologijų, reklamos agentūrų, apsaugos, restoranų, mažmeninės prekybos, kelionių agentūrų, statybos bendrovių bei santechnikų ir dailidžių paslaugas. Dokumentas nenumato tik tokių paslaugų, kurias jau reglamentuoja kiti ES teisės aktai, pavyzdžiui, finansinių paslaugų.
Direktyva palies ir vadinamąsias laisvąsias profesijas, tokias kaip teisininkų ir gydytojų. Iš profesinių asociacijų bus reikalaujama parengti europinį elgesio kodeksą, leisiantį laisvųjų profesijų atstovams lengviau dirbti kitose ES šalyse.
Vienas Europos Komisijos atstovas žurnalistams trečiadienį sakė, kad bendra direktyva reikalinga siekiant išvengti derybų dėl atskirų teisės aktų daugiau kaip trisdešimčiai skirtingų sektorių.
Pagal pasiūlymus nacionalinės vyriausybės turės pašalinti atskirose valstybėse narėse paslaugų teikėjams kylančias kliūtis. Pavyzdžiui, nebeturėtų būti reikalaujama registracijos. Be to, įmonės nebeprivalės įdarbinti tam tikros tautybės žmonių.
Pasiūlymai saugotų ir vartotojus, nes panaikintų nacionalinę diskriminaciją. Pavyzdžiui, pramogų parkai nebegalėtų taikyti skirtingų kainų vietiniams ir užsienio lankytojams. Nesąžiningų taisyklių nepanaikinusios valstybės narės turėtų pasiaiškinti ES institucijoms.
ELTA
