Nors JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas (Colinas Pauelas) trečiadienį (02.05) perskaitė dramatišką kalbą apie Irako mėginimus trukdyti Jungtinių Tautų inspekcijoms, svarbios JT Saugumo Tarybos narės neatšaukė savo nepritarimo karui.
Beveik visos Tarybos narės per valandą ir 20 min. trukusią C. Powello kalbą pripažino, kad Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) vyriausybė toli gražu neįvykdė visų reikalavimų, tačiau tik kelios pritarė teiginiui, jog Irako keliama grėsmė yra tokia didelė, kad reikia yra pagrindo pradėti karą.
Kitas žingsnis bus JT vyriausiojo inspektoriaus Hanso Blixo (Hanso Blikso) ir JT Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus Mohamedo ElBaradei (Mohamedo Elbaradėjaus) šio savaitgalio kelionė į Bagdadą, po kurios, vasario 14 dieną, jie kalbės Saugumo Taryboje.
Jungtinės Valstijos, kurios Persijos įlankos regione sutelkė pajėgas galimam karui, viliasi, kad jų ataskaita įtikins skeptikus, kad tolesnės inspekcijos yra beprasmės.
Tačiau Prancūzija, Kinija ir Rusija, kurios 15 narių Saugumo Taryboje turi veto teisę, ir toliau laikosi pozicijos, kad JT ginklų inspektoriams reikia daugiau laiko. Taip mano dar šešios Tarybos narės.
Irakas C. Powello pateiktus įrodymus pavadino "animaciniais filmukais", o Saddamo Husseino patarėjas mokslo klausimais Amiras al-Saadi (Amiras Saadis), kalbėdamas Bagdade, sakė: "Tai, ką girdėjome, buvo skirta plačiajai visuomenei ir daugiausiai neinformuotiems (žmonėms), kad būtų paveikta jų nuomonė ir pradėta agresija prieš Iraką".
Niujorke Irako ambasadorius Jungtinėse Tautose Mohammedas Aldouri (Mohamedas Alduris) sakė, kad masinio naikinimo ginklai nėra kokia lengvai nuslepiama aspirino tabletė, kad jiems reikia " milžiniškos pramonės" ir kad "tokių dalykų nepaslėpsi".
"Inspektoriai jau išvažinėjo visą Iraką ir nieko panašaus nerado", - sakė jis.
Pasak M. Aldouri, C. Powello kalba Saugumo Tarybai buvo suplanuota tam, kad būtų rastas pretekstas pradėti karą su Iraku.
C. Powellas galėjo "negaišinti veltui" Saugumo Tarybos narių laiko ir leisti JT inspektoriams ramiai ir be žiniasklaidos priemonių spaudimo tęsti savo darbą, sakė Irako ambasadorius.
Jis nurodė, kad inspektoriai jau ir taip nustatė, kad visi ankstesni JAV ir Didžiosios Britanijos kaltinimai buvo melagingi.
C. Powellas mėgino įrodyti savo teiginius ir atskiruose susitikimuose su dauguma iš 15 Saugumo Tarybos narių. Busho administracijos pareigūnas sakė, kad jo poziciją parėmė Čilė bei Angola, taip pat Ispanija ir Bulgarija, jau anksčiau prisidėjusios prie JAV "stovyklos" kartu su ištikima sąjungininke Britanija.
Tačiau Meksika, Kamerūnas, Gvinėja, Pakistanas bei Sirija prisijungė prie Prancūzijos, Rusijos ir Vokietijos, ragindamos toliau vykdyti inspekcijas bei išreikšdamos viltį dėl taikaus sprendimo.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Dominique'as de Villepinas (Dominikas de Vilpenas) savo kalboje pateikė keletą pasiūlymų, kaip išplėtoti inspekcijas, pavyzdžiui, patrigubinti ginklų inspektorių skaičių ir atidaryti daugiau biurų Irako regionuose.
"Mes negalime grįsti mūsų analizės tik įtarinėjimais. Mums reikalingi faktai, tai yra labai svarbu", - vėliau teigė D. de Villepinas.
Tačiau aukšto rango JAV pareigūnas sukritikavo prancūzų pasiūlymus, "reikia įvertinti, ar kuris nors iš šių pasiūlymų padės aptikti tuos dalykus tokiomis aplinkybėmis", - sakė jis žurnalistams, paprašęs neskelbti pavardės.
Neeiliniam Saugumo Tarybos posėdžiui pirmininkavęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris (Joška Fišeris) pareiškė, kad C. Powello pateikta medžiaga iš dalies sutampa su vokiečių žvalgybos duomenimis.
Bideno manymu, įrodymų pakanka
Tačiau jis sakė: "Karinių veiksmų pavojai ir padariniai yra aiškūs. Būtent dėl inspektorių darbo efektyvumo mes turime toliau siekti taikaus sprendimo".
Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jackas Straw (Džekas Stro) pareiškė, kad C. Powellas pateikė "labai svarių įrodymų" prieš Iraką, tačiau Britanija pageidauja priimti dar vieną Saugumo Tarybos rezoliuciją, leidžiančią panaudoti jėgą, nes šalies visuomenė griežtai prieštarauja karui, jei jam nepritars Jungtinės Tautos.
Busho administracija įsitikinusi, kad jai tokios nereikia, tačiau, diplomatų manymu, Vašingtonas veikiausiai pateiks rezoliucijos projektą ir laiko terminą, jei manys, kad galės gauti pritarimą.
"Mes tikrai nemanome, kad antroji rezoliucija yra būtina, - vėlyvą trečiadienį televizijos ABC laidoje "Nightline" pareiškė prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais Condoleezza Rice (Kondoliza Rais). - Mes suprantame, kad kiti norėtų turėti antrąją rezoliuciją, tačiau dabar svarbiausia, kad tarptautinė bendruomenė suvoktų, ką šiandien pasakė Colinas Powellas".
Didelė dalis C. Powello kalbos taip pat buvo skirta įtikinti amerikiečius, atsargiai vertinančius karo galimybę.
Jis atskleidė naujos informacijos apie numanomus "Al Qaeda" ryšius su Iraku, teigdamas, kad Bagdade nekliudomi aštuonis mėnesius veikė žmonės, siejami su Abu Musabu Zarqawi (Abu Musabu Zarkaviu), kuris palaikė ryšius su "Al Qaeda".
Vašingtonas kaltina Osamos bin Ladeno vadovaujamą tinklą dėl 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktų. Tačiau tiesioginio sąryšio tarp Irako ir rugsėjo 11 dienos išpuolių C. Powellas neįvardijo.
Įtakingas Senato užsienio reikalų komiteto demokratas Josephas Bidenas (Džozefas Baidenas) pareiškė, jog C. Powellas jį įtikino.
"Jei pateikčiau tokius įrodymus, prisiekusiesiems, kurie būtų visiškai nešališki, manau, kad jie pripažintų kaltumą", - sakė jis žurnalistams.
Pranešimo metu pateikta gausybė techninių detalių reiškia, kad klausytojams prireiks kiek laiko jį ištyrinėti, sakė Anthony Cordesmanas (Entonis Kordsmanas) iš Vašingtone įsikūrusio Strategijos ir tarptautinių studijų centro.
"Jungtinėse Tautose lengva sakyti pamokslą atsivertėliams, tačiau sunku patraukti opoziciją. Žmonės, kurie nenori matyti šių faktų, jų ir nematys, bent jau iš pradžių", - teigė jis.
"Reuters"-BNS
