Naujajai sąjungai atstovaujantis Seimo narys Vasilijus Fiodorovas penktadienį (05.02) kreipėsi į Vilniaus miesto tarybos narį konservatorių Kęstutį Masiulį, prašydamas atsakyti į klausimus, susijusius su balandžio 30 dieną vykusiu Vilniaus miesto tarybos posėdžiu.
Atvirame paklausime parlamentaras reiškia nuostabą, kad Vilniaus teisės universitete dėstantis K. Masiulis ėmėsi dviejų teisiškai prieštaringų iniciatyvų: kreipėsi į teismą dėl esą neteisėtų Vilniaus mero rinkimų, o procesui dar nesibaigus prisidėjo prie to, kad meras būtų renkamas dar kartą.
Šių metų balandžio 11 dieną kartu su tarybos nariu Algimantu Vakarinu K. Masiulis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti, ar teisėtai buvo išrinktas Vilniaus meras, tarybos posėdyje dalyvaujant keliems Seimo nariams ir Vilniaus apskrities vadovams.
Balandžio 30 dieną Vilniaus miesto tarybos opozicija, surinkusi 26 tarybos narių parašus (tarp jų ir K. Masiulio) sušaukė posėdį, kuriame pasiūlė perrinkti miesto merą ir iškėlė vienintelį kandidatą - buvusį merą liberalą Artūrą Zuoką.
Kurioziškame balsavimo procese, kai su balsavimo biuleteniu staiga dingo liberalas Vilmantas Drėma ir nelikus kvorumo procedūrą teko nutraukti, nuo pradžios iki galo dalyvavo ir į teismą kreipęsis tarybos narys K. Masiulis, primena V. Fiodorovas.
Parlamentaras pabrėžia, kad balandžio 9-ąją meru išrinktas socialdemokratas Gediminas Paviržis neprarado įgaliojimų pagal Vietos savivaldos įstatymą, nes situacija neatitinka nė vieno iš 20-ajame šio įstatymo straipsnyje numatytų atvejų.
Pagal įstatymą meras ar jo pavaduotojas prieš terminą netenka įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma. Toks sprendimas gali būti priimamas Vyriausybės arba valstybės kontrolės institucijos siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams bei nuosavybei; kai dėl laikino nedarbingumo meras ar jo pavaduotojas nedirba daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per paskutinius dvylika mėnesių; kai pateikia atsistatydinimo prašymą; kai išvyksta nuolat gyventi į užsienio valstybę.
Meras ar mero pavaduotojas taip pat netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip trečdalis visų tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsuoja ne mažiau kaip pusė visų tarybos narių.
Dėl šių motyvų V. Fiodorovas K. Masiulio veiksmuose pasigenda logikos ir prašo viešai atsakyti į kelis klausimus: kokiais įstatymais remiantis balandžio 30 dieną buvo renkamas naujas Vilniaus meras; kokiais įstatymais remdamasi balsų skaičiavimo komisija nuo 30 min. iki 1.30 val. pratęsė balsavimo laiką; ar turi teisę tarybos narys nedalyvauti balsavime ir ar vieno iš tarybos narių nedalyvavimas balsavime yra pagrindas sustabdyti balsavimą; kokiais įstatymais remdamasi balsų skaičiavimo komisija priėmė sprendimą sunaikinti balsavimo biuletenius.
"Ar pripažįstate, kad balandžio 30 dieną Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, Tarybos veiklos reglamentas? Jeigu taip, tai ar kreipsitės, kaip Vilniaus miesto tarybos narys, patyręs teisininkas, į teismą, kad įstatymų pažeidėjai būtų nustatyti, tuo užbėgant už akių ateityje galimiems įstatymų pažeidimams?", - baigdamas klausia V. Fiodorovas K. Masiulio.
ELTA
