Palatavio piliakalnis (Anykščių raj.) yra 550 m į šiaurės rytus nuo Anykščių–Troškūnų plento, 250 m į šiaurę nuo Latavos upelio, buvusio Latavos ežerėlio šiauriniame krante. Jis įrengtas aukštumos kyšulyje į Latavos slėnį. Aikštelė beveik apvali, 33 m ilgio ir 30 m pločio, kiek iškilusiu viduriu. Aikštelės ŠV dalies pakraštyje, nuo piliakalniui nepanaudotos aukštumos pusės, supiltas pusmėnulio formos žemėjančiais kraštais pylimas (20 m ilgio, 12 m pločio ties pagrindu ir 1,5 m aukščio nuo aikštelės). Jo išorinis 3 m aukščio šlaitas leidžiasi į griovį (10 m pločio viršuje, 2 m pločio dugne, 2 m gylio). Šlaitai statūs, iki 15 m aukščio, viršutinėje 2–3 m aukščio dalyje pastatinti. Vakariniame šlaite yra griovio ir pylimėlio liekanų. Piliakalnis apaugęs tankiu eglynu. Pagal išorę bei radinius Palatavio piliakalnis datuojamas XIII–XIV a.
Palatavio piliakalnio planas (2004 07 14. Autorius G. Zabiela)
Piliakalnis atrastas 1997 m. pagal karaštotyrininko Raimundo Guobio surinktą informaciją. Archeologas Gintautas Zabiela, tais pačiais metais žvalgydamas piliakalnį, aikštelėje vietomis rado pilką kultūrinį sluoksnį su degintais akmenimis, o su metalo detektoriumi aptiko 3 metalinius dirbinius: 1) 9,7x7,9 cm dydžio 1 mm storio varinės skardos gabalėlis nuo kažkokio indo; 2) trapecijos formos 5,4 cm ilgio 2,7–3,5 cm pločio žalvarinis skardinis apkalas, padarytas iš 0,8 mm storio skardos; jis ornamentuotos palei kraštus dviem eilėmis iš vidinės pusės įmuštų taškučių, viduje grupelėmis po 4 išdėstytų keturkampių taškučių su kniedėmis abiejose apkalo pusėse; 3) 8,2 cm ilgio ir 5 mm storio geležinio peilio viršūnė 1,5 cm pločio ašmenimis.
Palatavio piliakalnio radiniai: 1 – bronzinio indo fragmentas, 2 – bronzinio ornamentuotas apkalas, 3 – geležinio peilio viršūnė.
1253 ir 1260 m. datuojamuose Mindaugo aktuose minimas jo dvaras Latava. Šie aktai buvo išduoti Mindaugo karūnavimo proga, taigi jų išdavimo vietą galima tapatinti su Mindaugo karūnavimo vieta. 1253 m. Mindaugas Vokiečių ordino Livonijos šakai užrašė dalį Žemaitijos ir Jotvos žemių. Akto pabaigoje pažymėta: „Duota Letovijoje, mūsų dvare, 1253 viešpaties metų liepos mėnesį“ (Datum in Lettowia in curia nostra, anno Domini MCCLIII, mense iulio) (Mindowe, 2005, p. 25). Panašia formule baigiamas ir 1260 m. datuotas Mindaugo aktas, kuriuo jis užrašė Livonijos ordinui teisę paveldėti Lietuvos sostą, jei jis mirtų be įpėdinių (Mindowe, 2005, p. 39). 1261 m. Mindaugo Sėlos dovanojimo akte, aprašant Sėlos ribas, minimas Letovijos (Lettowiae) upelis (Mindowe, 2005, p. 41, 43), o XIV a. pabaigos Sėlos ribų aprašyme nurodomas Latavos piliakalnis (borchwal, nomine Lettow) (Livländisches, 1857, sk. 687). Šie duomenys leidžia sutapatinti Mindaugo Letovijos dvaro pavadinimą su Latavos vietovardžiu. Tai nėra visai nauja idėja, šią mintį dar 1909 m. kėlė Eduardas Volteris bei Kazimieras Būga. Pirmasis į Latavos pilį 1909 m. atkreipė dėmesį E. Volteris, tačiau tuo metu Latavos upelio pakrantėse nebuvo žinoma jokio piliakalnio. Jo čia kelis kartus nesėkmingai ieškota nuo 1927 m.
Medinė Latavos pilis žinoma Lettowia, Lettow vardais. Latavos pilis stovėjo Palatavio piliakalnyje, įrengtas aukštumos kyšulyje į Latavos slėnį, 250 m į ŠV nuo jos dabartinės vagos kairiojo kranto.
Būtent su Latava ir siejasi siauruko kelionė Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Kelionės į Palatavio piliakalnį rengėjai sugeba istoriją derinti su šiandiena, Lietuvos praeitį su šiandienos Europos Sąjungos šalių aktualijomis, todėl ir keliauninkams patariama ne tik pasiimti turimų istorinių žinių bagažą, bet ir dabar itin populiarėjančią transporto priemonę – dviratį. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas pagerbiamas gražia ceremonija su kanklių muzika, tautiniais drabužiais vilkinčiomis merginomis ir laukų gėlėmis, dedamomis sostų papėdėje. Vėliau keliauninkai pakviečiami vaišintis pyragais, vaisiais, kitokiais gardėsiais, išdėliotais ant ilgutėlės lino staltiesės.
"Dainuoja, teka Latava. Kaip pernai, užpernai, kaip prieš tūkstantį metų... Pro baltas ievas, pro raudonas lyg kraujas putino uogas, pro šerkšno pražildytas pušis." (V. Račkaitis. Latavos etiudai).
Šaltiniai:
1. http://piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=40
2. http://www.archeologijosdraugija.lt/itvirtinimai/piliakalnis.php?piliakalnis_id=5
3. http://www.siaurukas.eu/index.php?cid=583
4. http://www.istorija.net/pilis/palatavys.htm
5. Račkaitis Vygandas. Latavos etiudai / Miniatiūros. — Anykščiai, 2001. — p. 145 (Apie knygą http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/10/05/liter_01.html )
Nuotraukos iš svetainių:
http://piliakalniai.lt/
http://www.archeologijosdraugija.lt/
http://www.siaurukas.eu/
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
