Lietuvos paaugliai bene anksčiausiai pasaulyje pradeda lytinį gyvenimą. Šie tarptautinio tyrimo rezultatai ypač pribloškė tėvus ir pedagogus. Jie neįsivaizduoja, kad trylikametis ar truputį vyresnis vaikas gali turėti lytinius santykius. Tačiau medikai patvirtina negailestingą tiesą - mūsų šalies jaunimas ne vien anksti pradeda mylėtis, bet ir sirgti sifiliu bei ŽIV.
Tyrė 31 šalį
Neseniai paskelbti Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo rezultatai parodė, kad, palyginti su kitų valstybių penkiolikmečiais, mūsų berniukai ir mergaitės lytinius santykius pradeda bene anksčiausiai.
PSO ataskaitoje konstatuojama, kad Lietuvos moksleiviai lytinį gyvenimą pradeda būdami vidutiniškai 13,5 metų.
Šalia lietuvaičių - Austrijos (13,5 m.), Prancūzijos bei Švedijos (13,7 m.) moksleiviai.
Vėliau pirmuosius lytinius santykius teigė pradėję Estijos ir Vengrijos (14,2 m.), Latvijos (14,3 m.), Graikijos bei Italijos (14,4 m.), Ukrainos (14,7 m.) moksleiviai.
PSO tyrime dalyvavo iš viso 31 Europos ir Šiaurės Amerikos valstybė.
Tvirkina suaugusieji
„Tyrimo rezultatai neatrodo įtikinantys. Juk trylikamečiai - dar visiški vaikai“, - stebėjosi 14 metų dukterį auginantis Vytautas Dumčius. Jis vadovauja M.Mažvydo pagrindinei mokyklai. Tokioje švietimo įstaigoje berniukai ir mergaitės mokosi iki 16 metų. „Sunku įsivaizduoti, kad lytiškai santykiauti galėtų du trylikamečiai. Gal pasitaiko koks išskirtinis atvejis su vaiku, bet turbūt dėl suaugusiojo kaltės kokioje nors socialiai apleistoje šeimoje. Ne paslaptis, kad vaikus kartais seksualiai išnaudoja patėviai“, - priminė direktorius. Jo nuomone, tokios pribloškiančios PSO tyrimo išvados atsirado dėl to, kad apklausoje dalyvę mokiniai gal norėjo pasipuikuoti, o gal tiksliai nesuprato klausimų.
Siūlo kontroliuoti
Tyrimo rezultatais šimtu procentų teigė netikinti ir Vitės pagrindinės mokyklos direktorė Elvyra Stanslovaitienė. Tačiau ši 36 metus su mokiniais dirbanti pedagogė pastebėjo, kad jaunimo seksualinis gyvenimas kasmet ankstyvėja. „Nuogybė ir seksualumas nebėra tabu. Kūnu ir mintimis atviri jaunimo dievaičiai žvelgia iš žurnalų ar televizijos ekrano. Atviroje visuomenėje viskas tapo atvira“, - ankstyvo lytinio gyvenimo priežastis bandė nusakyti direktorė. Ji pasidžiaugė, kad, nepaisydama permainų, mokykla puoselėja šeimos ir dorovės vertybes.
Bet kodėl tada tarp moksleivių tarpsta alaus, narkotikų, sekso kultas? „Ne, mokykla nepralaimėjo kovoje dėl jauno žmogaus. Tiesiog mokyklą turėtume vertinti kaip vieną grandį ilgoje visuomeninių reiškinių grandinėje“, - svarstė E.Stanslovaitienė. Ji ne be nostalgijos prisiminė sovietmetį, kuomet vyresniųjų klasių mergaitės būdavo privalomai tikrinamos ginekologo. „Pritarčiau, jei dabartinius moksleivius tikrintų, ar jie nėra užsikrėtę lytiniu būdu plintančiomis ligomis. Tai turėtų būti anonimiška, tačiau vaiko labui tarnaujanti kontrolė“, - sakė pedagogė.
Skubančių nesmerkia
Jaunieji klaipėdiečiai, prašę nenurodyti pavardžių, į tėvų bei mokytojų abejones reagavo ramiai. „Jeigu žmogus jaučiasi subrendęs intymiems santykiams, kas jam gali uždrausti pradėti lytinį gyvenimą? Mano klasės draugė Laura su ketveriais metais vyresniu brolio bičiuliu pirmą kartą pasimylėjo būdama vos keturiolikos metų. Niekas netiki, kad ji dar moksleivė, nes atrodo kaip dvidešimtmetė“, - sakė vienuoliktokė Aušra. Nors ji nesmerkia lengvabūdiško draugės elgesio, pati septyniolikmetė, kaip ir jos 22 metų sesuo Indrė, šiuo metu apie intymius santykius negalvoja. Dar nesutiko dėmesio verto žmogaus.
Šešiolikmetis Vilius su panelėmis draugauja nuo dvylikos metų. Tačiau nekaltybę su vieneriais metais vyresne mergaite vaikinas prarado tik pernai - švęsdami Naujuosius metus jaunuoliai apsvaigo nuo meilės ir alkoholinių gėrimų. Paaugliai nesigaili to, kas įvyko, ir iki šiol yra kartu. „Nemanau, kad esame per jauni rimtiems santykiams“, - atviravo Vilius.
Vadina gėjumi
Viliui kyla abejonių, ar PSO pateikiami skaičiai šimtu procentų atitinka realybę. Pasak jo, nemažai jo amžiaus vaikinų daugiau vaidina draugystę, jausmus. Visiems giriasi, kad dažnai keičia merginas tik tam, kad atrodytų suaugę, būtų pripažinti savo grupelės lyderiais. „Moksleives, draugaujančias su kitomis merginomis, retai kas pavadina lesbietėmis, tačiau jeigu šešiolikmetis neturi panelės, draugai jį pravardžiuoja gėjumi ir nevykėliu“, - sakė nepritariantis vienišų mokinių diskriminacijai paauglys.
Aušra mano, kad tyrimo rezultatai atspindi tikrovę. „Suprantama, kad tėvams ir mokytojams sunku patikėti, jog trylikamečiai gali turėti lytinių santykių. Tačiau intymus gyvenimas - tik paties žmogaus reikalas. Visai nebūtina apie seksualinę patirtį skelbti visiems draugams, mokytojams, tėvams ar net seneliams. Aš tikrai to nedaryčiau. Jeigu paaugliai nusprendžia pradėti lytiškai santykiauti, vadinasi, jie žino, ką, kaip ir kodėl daro, kokios gali būti sekso pasekmės“, - samprotavo septyniolikmetė.
Užsikrečia ne vienas
Lytinės sveikatos specialistų pateikiama statistika liudija ką kita. Nors fiziškai paaugliai seksui yra subrendę, tačiau psichologiškai tam nepasiruošę. „Informacijos apie saugų seksą, kontraceptines priemones netrūksta. Bėda ta, kad jaunimas stokoja atsakomybės jausmo už savo veiksmus ir partnerio sveikatą“, - teigė medicinos centro „Lorna“ dermatovenerologas Vytautas Šakalis.
Pasak Lietuvos AIDS centro direktoriaus pavaduotojo Algimanto Trečioko, nors jaunų žmonių sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis sumažėjo, nemalonių, kartais labai pavojingų susirgimų diagnozuojama ir nepilnamečiams. Pernai šalyje mirtį nešančiu žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) buvo užsikrėtę penki 15-19 metų jaunuoliai. Gonorėja sirgo 31, sifiliu - 12, chlamidioze - septyni to paties amžiaus žmonės.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei medicininės karantininės apsaugos skyriaus vedėjos Onos Sokolovos duomenimis, per devynis šių metų mėnesius buvo įregistruotas vienas naujas 18 metų neturinčio jaunuolio užsikrėtimo ŽIV atvejis.
Tėvams nepraneša
Klaipėdos apskrities ligoninės Odos ir veneros ligų centro vedėja Regina Kriščiūnienė dienraščiui teigė nepastebėjusi, kad pastaruoju metu besikreipiančių nepilnamečių daugėtų. „Išsitirti dėl lytiškai plintančių ligų ateina vos vienas kitas paauglys. Nepilnamečiams, kaip ir visiems kitiems pacientams, garantuojamas konfidencialumas - jie neprivalo sakyti ne tik vardo, pavardės, bet ir gimimo metų. Šios informacijos prireikia, diagnozavus lytiniu būdu perduodamą ligą“, - aiškino gydytoja.
Julija GURALAudronė GLIOŽERIENĖ
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
