Dviejų Rusijos lėktuvų katastrofomis teroristų tinklas „Al Qaeda“ pranešė pradedąs kruviną veiklą Rytų Europoje. Tokią versiją vakar iškėlė Rusijos žiniasklaida, remdamasi neįvardintais šaltiniais Vakarų šalių žvalgybose. Lietuvos aviacijos specialistai keleivius ragina jaustis saugiai, esą mūsų šalies oro uostuose saugumo tarnybos imasi visų reikiamų priemonių.
Patikra negriežtės
Lietuvos oro uostų saugumo tarnybos vakar aptarinėjo dviejų lainerių katastrofas Rusijoje antradienio vakarą. „Tokie įvykiai tarnybose aptariami kiekvieną kartą. Darbuotojams primename, kad mūsų darbas svarbus, todėl reikia susikaupti, kad nė vienas pavojingas daiktas neliktų nepastebėtas“, - dienraščiui pasakojo tarptautinio Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo direktorius Zenonas Goleckis.
Tačiau dėl žmonių žūties Rusijoje papildomų saugumo priemonių Vilniaus oro uosto tarnybos imtis nežada. „Mes vykdome tas procedūras, kurios numatytos. Ir vykdome jas kasdien.
Aš nežinau, kokį lygį mes pasiektumėme, jei po kiekvieno įvykio imtumėmės dar kažko“, - stebėjosi už lėktuvų keleivių ir įgulų saugumą atsakingai tarnybai vadovaujantis Z.Goleckis.
Gali net išrengti
Kiekvienas lėktuvu skrendantis keleivis oro uoste yra tikrinamas ne tik muitininkų bei pasieniečių. Savo svarbumu bei galiomis pareigūnams nenusileidžia ir saugumo tarnybos. Jos yra visuose oro uostuose ir tikrina visus įgulų narius bei keleivius.
Vilniaus oro uosto Aviacijos saugumo direktorius papasakojo, kas laukia norinčiųjų skristi lėktuvu.
„Visų pirma keleivių paklausiame, ar patys krovėsi lagaminą. Taip pat pasidomime, kur asmuo keliauja, kur jis pirko bilietą. Tada techninėmis priemonėmis patikriname bagažą“, - rutinines procedūras vardijo Z.Goleckis.
Tačiau jomis apsiribojama tik tuo atveju, kai saugumo specialistams nekyla jokių abejonių. Esant reikalui, anot oro uosto saugumo tarnybos vadovo, jie turi teisę įtarimų sukėlusį asmenį nusivesti į atskirą patalpą ir apieškoti. Jei reikia - išrengti jį liudininkų akivaizdoje.
Piktų kėslų nemato
Pavojus į lėktuvą praleisti ginkluotą žmogų pagaliau sumažėjo ir Palangos oro uoste, kuris tik pernai įsigijo naujos aparatūros. „Jaučiamės saugiau“, - pripažino jam vadovaujantis Leonas Kvietkauskas.
Šiame nedideliame oro uoste saugumo problema tapo itin svarbi šią vasarą, nes keleivių skaičius pasiekė rekordines aukštumas. Vien liepą Palangos oro uosto kontrolę praėjo 10 tūkstančių asmenų. Pas kai kuriuos jų aptikta draudžiamų daiktų.
„Daugiausiai tai yra peiliai, kiti aštrūs daiktai. Tačiau juos keleiviai dažniausiai nešasi į lėktuvą ne iš piktų kėslų, bet dėl nežinojimo. Gal kas užsienyje planuoja duonos atsiriekti, gal kitais praktiniais tikslais“, - spėliojo Palangos oro uosto direktorius L.Kvietkauskas.
Panašių daiktų iš keleivių krepšių išimama ir Vilniaus oro uoste. „Jei tas daiktas supakuotas į registruotą bagažą, prie kurio skrydžio metu niekas nepateks, praleidžiame. Tačiau rankiniame bagaže į lėktuvo saloną nešti draudžiama. Tokiu atveju keleiviui pasiūlome draudžiamą daiktą perkelti į registruotą bagažą arba atiduoti išlydintiesiems. Arba paimame“, - paaiškino Z.Goleckis, kuris Vilniaus oro uoste turi sukaupęs nemažą konfiskuotų daiktų kolekciją.
Žuvo du žmonės
Lietuvos civilinės aviacijos administracijos Informacijos skyriaus vedėja Jolanta Bartkaitienė suskaičiavo, kad pernai Lietuvos orlaiviai patyrė 7 avarijas ir 13 incidentų, 2 iš kurių buvo pavojingi. „Visos avarijos ištiko mažesnius sporto aviacijos lėktuvėlius. Didžiųjų lėktuvų avarijų nebuvo per visus nepriklausomybės metus. Kiti incidentai buvo mažiau pavojingi, be aukų“, - konstatavo J.Bartkaitienė.
Šiemet žūčių išvengti nepavyko. Balandžio 19 dieną nukrito sportinis lėktuvas “Su-29”. Avarijos metu žuvo vienas geriausių šalies pilotų Darius Išganaitis ir patikimu lėktuvų mechaniku laikytas Rolandas Žiaugrė. Ekspertai jau po pirmos sudužusio lėktuvo apžiūros nuspėjo avarijos priežastį: vieno piloto koja užstrigo po posūkio vairo pedalu ir užblokavo vairą. Nevaldomas lėktuvas smigo į žemę.
Paskelbtas gedulas
Vakar Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus išreiškė gilią užuojautą Rusijos vadovui Vladimirui Putinui dėl žuvusiųjų dviejose keleivinių lėktuvų katastrofose. Užuojautos laiške V.Adamkus savo ir visų Lietuvos žmonių vardu palinkėjo stiprybės žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems.
89 keleiviai ir įgulų nariai žuvo antradienio vakarą sudužus dviems kaimyninės šalies bendrovių lėktuvams. Rusijos generalinė prokuratūra neatmeta galimybės, kad orlaiviai sudužo dėl teroro aktų. “Mes tiriame kelias galimybes, tarp jų - teroristinio išpuolio, techninio gedimo ir žmogiškosios klaidos”, - trečiadienį Kremliuje pareiškė šios šalies generalinis prokuroras Vladimiras Ustinovas.
Anksčiau laiko iš atostogų grįžęs V.Putinas paskelbė ketvirtadienį gedulo diena. Rusijos teisėsauga imasi papildomų priemonių saugumui užtikrinti žmonių masinio susibūrimo vietose, pirmiausia oro uostuose ir geležinkelio stotyse. Tai, kad abu orlaiviai išskrido iš to paties oro uosto ir patyrė katastrofą vos kelių minučių skirtumu, šalies saugumo ekspertus verčia rimtai svarstyti versiją, kad tai galėjo būti teroro aktai.
Girdėjo sprogimą
Anot Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos, nedidelei oro bendrovei “Volga-Aviaexpress” priklausantis lėktuvas “Tu-134”, gabenęs 35 keleivius ir devynis įgulos narius, skrido iš Maskvos į Volgogradą, kai radijo ryšys su juo nutrūko apie 22 valandą 56 minutės.
Liudininkai teigia, kad lėktuve, prieš jam nukrentant prie Tulos miesto, esančio už 150 kilometrų į pietus nuo Maskvos, įvyko sprogimas.
„Apie 23 valandą, penkios minutės anksčiau arba vėliau, danguje išgirdau keistą garsą, o vėliau ant mūsų garažo nukrito šita sudraskyta knyga”, - vienas vietos gyventojas pasakė NTV televizijai, rodydamas apdegusią knygą.
Sudužęs orlaivis buvo rastas Tulos srityje prie Kimovsko rajono Bučalkų gyvenvietės. Srities civilinės gynybos ir nepaprastųjų situacijų valdybos darbuotojai pažymėjo: “Mačiusieji praneša, kad prieš nukrisdamas lėktuvas sprogo”.
Naujienų agentūra „Interfax“ citavo pareigūnus, sakiusius, kad šis lėktuvas nukrito iš 10 tūkstančių metrų aukščio ir kad visi 44 jame buvę žmonės žuvo.
Iškėlė versiją
Praėjus vos trims minutėms po pirmosios katastrofos, skrydžių dispečeriai neteko ryšio su kitu keleiviniu lėktuvu - “Tu-154”, kuriuo 45 keleiviai, tarp jų aštuoni įgulos nariai, skrido iš Maskvos į Juodosios jūros Sočio kurortą. Jis priklausė aviakompanijai “Sibir”.
Ryšys su lėktuvu nutrūko Rusijos pietuose prie Rostovo prie Dono miesto. Pasak Rusijos naujienų agentūrų, iš lėktuvo buvo pasiųstas signalas, įspėjantis apie jo užgrobimą. Nepaprastųjų situacijų ministerija turi informacijos, kad maždaug toje vietoje, kur nutrūko ryšys su “Tu-154”, žmonės matė gaisrą.
Rusijos naujienų agentūra „Rosbalt“ pareiškė, kad pagal vieną versijų šis lėktuvas galėjo būti nutaikytas į V.Putino vilą Kryme, kur Rusijos prezidentas tuo metu ilsėjosi.
„Visiškai įmanoma, pažymi šaltiniai Vakaruose, kad prie „Bočiarovo šaltinio“ tik per pusvalandį kelio priartėjusį lėktuvą numušė Rusijos karo aviacija arba priešlėktuvinė gynyba“, - sakoma naujienų agentūros pranešime.
Tačiau kitų šią versiją patvirtinančių duomenų kol kas nėra.
Pareiškė užuojautą
Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis taip pat pareiškė užuojautą aviakatastrofų Rusijoje aukų artimiesiems. Oficialų užuojautos tekstą Lietuvos ambasadorius Maskvoje Rimantas Šidlauskas perdavė Rusijos užsienio reikalų ministerijai.
Taip pat pranešama, kad dviejuose katastrofą antradienio vakarą patyrusiuose Rusijos lėktuvuose nebuvo Lietuvos piliečių. Tai patvirtino ambasados Maskvoje pirmasis sekretorius Laurynas Jonušauskas, gavęs Rusijos pareigūnų atsakymą į ambasados paklausimą apie galimas lietuvių aukas.
Pasak Rusijos pareigūnų, užsieniečių nebuvo nė viename katastrofą patyrusiame lėktuve. Kitais pranešimais, lėktuvais skrido vienas Ukrainos ir vienas Izraelio pilietis.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
