Antradienį kalbėdami Lietuvos radijo laidoje “Dienos tema”, kurią veda Tomas Dapkus, opozicinių frakcijų Seime seniūnai: liberalcentristų – Algis Čaplikas ir konservatorių – Andrius Kubilius pasmerkė valstybės institucijų neveiklumą, leidusį Lietuvoje apsilankyti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamam Vladimirui Alganovui.
Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime seniūnas Algis Čaplikas pareiškė, kad Rusijos specialiųjų tarnybų karininko apsilankymas strateginės įmonės kvietimu “yra absoliutus absurdas”. LiCS seniūnas pridūrė, kad “tokius faktus turėtų fiksuoti visų pirmą Valstybės saugumo departamentas (VSD), o ne žurnalistai. Raginame VSD tai ir padaryti”.
Konservatoriai jau išsiuntė laišką, kuriame prašo Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską paaiškinti, ar Vyriausybei žinoma apie buvusio KGB, vėliau - Rusijos užsienio žvalgybos karininko, viešnagę Lietuvoje, Ignalinos atominėje elektrinėje, jėgainės vadovo kvietimu ir kodėl neužkertamas kelias kadriniams Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojams patekti į mūsų šalį.
“Kokiu būdu Lenkijoje nepageidaujamas asmuo gali gauti ilgalaikę vizą atvykti į Lietuvą? Dar kad jį pakvietė galbūt mažai raštingi žmonės, bet ką veikė Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba? Ar VSD juos įspėjo? ”, - viešai klausė konservatorių lyderis “Dienos temoje”.
Sekmadienį Lietuvos televizijos analitinė laida “Savaitė”, kurią veda Rita Miliūtė, paskelbė, kad 2002 –aisiais metais šalyje Ignalinos atominės elektrinės kvietimu lankėsi į Lenkiją nebeįleidžiamas buvęs kadrinis KGB, vėliau ir Užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojas V. Alganovas, siekdamas daryti įtaką Lietuvos energetikos sektoriui. Ignalinos atominė elektrinė yra įtraukta į nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių įmonių sąrašą.
"Savaitės" duomenimis, šis Rusijos pilietis į Vilnių atskrido 2002 metų gegužės 21 dieną. Tą pačią dieną bendrovė "Lietuvos energija" pasirašė sutartį su Rusijos "Inter RAO JES" ir perleido rusams teisę "spekuliuoti" lietuviška elektra Lenkijoje.
Tiek V. Ševaldinas, tiek "Lietuvos energijos" vadovas Rymantas Juozaitis televizijai neigė pažįstą V. Alganovą, nors šis yra "Lietuvos energijos" eksporto tarpininkės "Inter RAO JES" valdybos narys.
"Savaitės" duomenimis, "Inter RAO JES" kuria planus, kaip Kruonyje kaupti nepaklausią naktinę Smolensko, Kalinino atominių elektrą, o dieną parduoti ją kelis kartus brangiau. Nors šiuo metu Kruonio jėgainės privatizuoti neketinama, rusai esą ne kartą tikrino tokias galimybes per pokalbius su Premjeru A. Brazausku.
Seimo nariai konservatoriai Rasa Juknevičienė ir Saulius Pečeliūnas savo ruožtu kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Alvydą Sadecką, prašydami į artimiausią komiteto posėdį pakviesti pareigūnus, galinčius paaiškinti, ar "iš Lenkijos Respublikos už šnipinėjimą dar 1997 metais išvarytas Rusijos specialiųjų tarnybų veikėjas V. Alganovas" 2002 metais yra gavęs ilgalaikę Lietuvos vizą IAE vadovybės prašymu, kokie buvo jo veiklos Lietuvoje tikslai ir kas buvo jo partneriai mūsų šalyje.
V. Alganovo veikla Lenkijoje
Lenkiją be perstojo krečia skandalai, susiję su Rusijos specialiųjų tarnybų bandymais skverbtis į energetikos sektorių. Netyla vadinamasis "Orlengeitas" - speciali Lenkijos parlamento komisija ir šiuo metu tiria, kiek Rusijos šnipai turėjo įtakos papirkinėdami aukštus valdžios pareigūnus, kad šie privatizuojant antrąją pagal dydį naftos perdirbimo įmonę "Rafineria Gdanska" ir Lenkijos milžinę "Orlen" priimtų "LUKoil" palankius sprendimus.
Lenkijos specialiosios tarnybos nustatė, kad pernai vienas turingiausių lenkų verslininkų Janas Kulčikas ir rusų verslininkas Vladimiras Alganovas Vienoje aptarė ne tik būsimojo elektros tilto iš Lenkijos į Vokietija statybą; aiškėja, kad už palankius "LUKoil" sprendimus privatizuojant Lenkijos naftos bendroves rusai lenkų politikams papirkti skyrė 5 milijonus dolerių, dovanojo brangius automobilius.
Kilus skandalui, Lenkijos vyriausybė pasiliko "Rafineria Gdanska" kontrolę, dėl "Orleno" dar nenuspręsta.
Iškilus aikštėn, kad J. Kulčikas ir V. Alganovas buvo susitikę Vienoje, tuoj prisiminta daugybė kitų su šiuo rusu susijusių skandalų. Vienas jų kilo 1995 metais.
Tuomet Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa sukvietė skubų pasitarimą, kuriame buvo pranešta, kad aukščiausiuose valdžios sluoksniuose veikia rusų šnipas, slapyvardžiu Olinas. Pateiktas jau minėto V. Alganovo ir lenkų saugumiečio pokalbio įrašas, kuriame rusas sakosi sovietmečiu Lenkijoje užverbavęs agentą, slapyvardžiu Olinas
Lenkijos saugumas žinojo, kad nuo 1982 metų dešimtmetį Sovietų Sąjungos ambasados Varšuvoje pirmuoju sekretoriumi dirbęs V. Alganovas - kadrinis KGB, o vėliau - Rusijos užsienio žvalgybos karininkas. 1992 metais jis grįžo į Maskvą, buvo paskirtas energetikos patarėju ir galėjo sukiotis tarp įvairių šalių energetikų. Netrukus žiniasklaida paskelbė, kad Olino slapyvardžiu galėjo dangstytis tuometinis premjeras Jozefas Oleksy. Prokuratūra pradėjo tyrimą, ar premjeras dirba Rusijos žvalgybai. J. Oleksy atsistatydino.
J. Oleksy atsakomybės išvengė Rusijai pranešus, kad KGB Varšuvos pakto valstybėse agentų esą neverbavo. V. Alganovas viešai prisipažino, kad jis - profesionalus žvalgas ir senas J. Oleksy bei jo šeimos bičiulis, esą V. Alganovas su lenkų politiku medžiodavę.
