Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) valstybės turi priežasčių paranojiškai bijoti Jungtinių Valstijų grėsmės. Amerikiečiai įsiveržė ir okupavo Iraką, kuriame organizacija buvo įkurta 1960 m.
Be to, dabar Vašingtono kietosios linijos šalininkai ragina pakeisti režimą kitoje OPEC įkūrusioje valstybėje - Irane. Tuo tarpu Venesuela kaltina JAV rėmus praėjusiais metais nepavykusį perversmą. Abejojama ir Amerikos draugyste su svarbiausia OPEC nare - Saudo Arabija.
Iki šiol organizacija tylėjo apie grėsmę vis didesniam savo narių skaičiui, susitikimuose tediskutuodama apie naftos kainas. Tačiau dabar padėtis ima keistis. Venesuela, kuriai vadovauja aršus nacionalistas Hugas Čavesas (Hugo Chavez), ilgalaikės strategijos susitikimo darbotvarkėje iškėlė suvereniteto klausimą.
"Turime akcentuoti, kad pasaulyje jau baigėsi kolonijinė epocha, kai viena jėga galėjo prievarta užgrobti kitos valstybės išteklius, - po trečiadienį Kataro sostinėje Dohoje vykusio OPEC ministrų susitikimo žurnalistams sakė Venesuelos energetikos ir kasybos ministras Rafaelis Ramiresas (Rafael Ramirez). - Yra keletas šalių, kurios gali jausti, kad joms grasinama".
Šie teiginiai dar toli gražu nėra pusę pasaulinio naftos tiekimo užtikrinančios OPEC oficiali politika. Tačiau ketinimai tvirčiau laikytis savo rankose turimų dviejų trečdalių pasaulio naftos atsargų bei užkirsti kelią galimoms karinėms atakoms atkreipė ir kitų organizacijos narių dėmesį. "Žinoma, rimtą susirūpinimą kelia tai, jog dideles naftos atsargas turinčias OPEC nares gali okupuoti užsienio jėgos", - sakė kitas delegatas vienuolika valstybių jungiančios organizacijos susitikime.
OPEC šalys išgarsėjo aštuntąjį dešimtmetį nacionalizavusios tuo metu vakariečių valdytas naftos bendroves ir privertusios išsivysčiusias šalis brangiau mokėti už naftą. Tačiau nuo devintojo dešimtmečio Vakarų kapitalas vėl ėmė plūsti į regiono valstybes, o Jungtinės Valstijos, siedamos užsitikrinti pigų naftos tiekimą, sustiprino karinę ir politinę įtaką svarbiausiose OPEC narėse, tokiose kaip Saudo Arabija, Kuveitas, o dabar ir Irakas.
Saudo Arabijos vaidmuo pakeitė aštuntojo dešimtmečio OPEC revoliucinius šūkius partneryste su naftą importuojančiomis Vakarų valstybėmis. Tačiau kai kurios organizacijos narės mano, jog įtakos svertai pernelyg smarkiai nusviro į Vašingtono pusę ir vadina karą Irake blogu ženklu. "Jungtinės Valstijos negali ir toliau imtis karų, - sakė neprisistatęs Dohos susitikimo dalyvis. - Norime su pasaulio galingaisiais sudaryti sandorį, jog tieksime naftą ir dujas, tačiau jie negalės įsiveržti į mūsų šalis".
Venesuela siūlo susieti naftos tiekimo saugumą su pačių OPEC valstybių saugumu. Jei šiam principui pritartų ministrai, jis būtų pateiktas svarstyti valstybių narių vadovams 2005 m. numatytame viršūnių susitikime.
Kai kurie Dohos susitikimo delegatai mano, jog jei OPEC negrįš prie savo ideologinių šaknų - tvirtai ginti suverenitetą turimiems naftos ištekliams, - organizaciją gali sunaikinti vis agresyvesnės JAV užsienio politikos ir keturių stambiausių naftos bendrovių finansinės įtakos derinys.
Venesuelos pasiūlymą turėtų palankiai sutikti tokios OPEC narės, kaip Libija ar Iranas, kurioms jau taikomos Jungtinių Valstijų sankcijos. Tačiau iniciatyvą greičiausiai kritikuos Saudo Arabija, organizacijos susitikimuose siekianti išvengti politinių diskusijų ir paversti OPEC labiau orientuota į naftos sektoriaus valdymą.
Atsižvelgiant į dabartinį politinį klimatą Vašingtone, bet koks bandymas politizuoti OPEC darbotvarkę patvirtintų kritikų, laikančių organizaciją įrankiu ekonominėmis priemonėmis kovoti su vienintele pasaulio supervalstybe, teiginius. "Stengiamės, kad tai nebūtų pernelyg politizuota", - teigė vienas JAV palaikantis delegatas.
Tuo tarpu Venesuelos atstovai mano, jog tariama Vašingtono įtaka per praėjusiais metais nepavykusį perversmą gali pasikartoti ir kitose OPEC šalyse. "Pasakėme, kad Venesuelos atvejis su labai neigiamomis destabilizavimo pasekmėmis gali pasikartoti kitose OPEC narėse", - teigė šios Pietų Amerikos valstybės naftos ministro pavaduotojas Liuisas Vierma (Luis Vierma), kuris anksčiau šį mėnesį ir pateikė prieštaringai vertinamą pasiūlymą.
Venesuela taip pat pasiūlė OPEC sustiprinti savo pozicijas įvedant visoms valstybėms narėms bendrą minimalų gamtos išteklių mokestį. Po nacionalizacijos šis naftos gavybai taikomas mokestis buvo tapęs teoriniu klausimu, kadangi gavybos bendroves valdė pačios OPEC narės. Tačiau dabar dėl gamtos išteklių mokesčio vėl imta diskutuoti, nes ėmė daugėti užsienio investicijų.
Kai kurios OPEC nepriklausančios naftos eksportuotojos, tokios kaip Didžioji Britanija, gamtos išteklių mokestį panaikino. Pastarosiose valstybėse populiaresni pajamų mokesčiai, apmokestinantys ne gavybą, o pelną.
Prezidento H. Čaveso (Hugo Chavez) vadovavimo laikotarpiu Venesuela padidino gamtos išteklių mokestį iki 30 proc., tačiau kitos OPEC valstybės tebetaiko nuolaidas, norėdamos prisivilioti Vakarų investuotojų.
Reuters-ELTA
