Remigijus RAINYS
Kauno rajono Pagynės kaime, savo namuose Labūnavos gatvėje, rastas Irenos Karbauskienės (69 m.) lavonas su muštinėmis žaizdomis galvoje.
To paties namo kitame gale gyvenanti pensininkė Birutė Adomaitienė (76 m.) tikino, kad apie 6 valandą ryto kaimynės pusėje jį girdėjo kelis kartus pasikartojusį garsų bilsmą, tačiau manė, kad visuomet anksti besikelianti Irena netyčia bus apvertusi kokį nors rakandą. Juo labiau kad viena gyvenanti I. Karbauskienė jau senokai remontavo savo būstą, o statybinės medžiagos bei įrankiai bute mėtėsi kur papuolė. B. Adomaitienė neslėpė, jog su kaimyne nesipyko, tačiau ir pernelyg nesibičiuliavo, todėl ir neskubėjo dirstelėti už tinklinės tvoros, skirančios jų bendrą kiemą.
Tačiau apie pietus vis garsiau pradėjo mykti I. Karbauskienės laikomi karvė, telyčia ir jautukas. Irena savo galvijus labai mylėjo ir niekuo gyvu nebūtų jų laikiusi alkanų. Iš savo varganos pensijos buvusi ilgametė vienos Kauno ligoninės sanitarė nuolat Babtuose pirkdavo kombinuotų pašarų ir jais lepindavo savo augintinius. Primelžiamo pieno moteris neparduodavo, o sugirdydavo tiems patiems galvijams.
Dėl perdėtos meilės savo karvėms Irena net buvo laikoma keistuole. Babtų seniūnas mena, jog prieš metus kitus seniūnijos darbuotojai turėjo nemažai vargo, kol pavyko įtikinti Ireną, jog ši leistų veterinarijos gydytojui numarinti vieną nepagydomai sirgusią jos karvę. Negalinčio atsistoti galvijo žaizdos tuomet nuo pragulų jau puvo, tačiau I. Karbauskienė ilgai neleido palengvinti jo kančių.
Apie 18 valandą galvijai jau bliovė nepaliaujamai, todėl neapsikęsdamas triukšmo netoli I. Karbauskienės gyvenantis Adolfas Kušlys telefonu paskambino kitapus pensininkės įsikūrusiems Algiui ir Jadvygai Jozefavičiams ir pasiūlė drauge aplankyti kaimynės būstą.
Maždaug po pusvalandžio abu vyrai buvo jau prie Irenos durų. Pradžioje žvilgtelėjo į tvartą, nes baiminosi, kad nirtus jautukas nebūtų sutrypęs savo šeimininkės. Irena anksčiau buvo patekusi į autoavariją, po kurios viena jos koja buvo sutvirtinta metalinėmis "vinimis", tad garbaus amžiaus noteris sunkiai vaikščiojo. Tvarte nepastebėję nieko įtartino, kaimynai pasuko prie namo. Kaimynai žinojo, kad gerokai neprigirdinti Irena svetimų neįsileidžia, todėl labai nustebo, kai jos namo duris rado praviras. Neužrakintos buvo ir į kambarius vedančios durys. Algis su Adolfu, pasišviesdami žibintuvėliais, įėjo į vidų ir netrukus prožektoriaus spindulys užgriebė ant miegamajame grindų kraujo klane gulintį kūną... Iki pusės nuoga I. Karbauskienė gulėjo aukštielninka, jos galva atrodė kaip didžiulis kraujo burbulas Pridengta tebuvo nelaimėlės krūtinė, tačiau tai galėjo būti atraityti naktiniai marškiniai.
Kaimynai skubiai iškvietė greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus, tačiau medikams teliko tik konstatuoti nelaimėlės mirtį. I. Karbauskienės galvoje aptiktos muštinės žaizdos leido spėti, jog I. Karbauskienė nužudyta. Vėliau neabejotinos smurtinės mirties versiją patvirtino teismo medicinos ekpertas, nustatęs, jog moteris buvo pasmaugta. Neatmetama prielaida, jog prieš mirtį buto šeimininkė galėjo būti ir išžaginta.
Nustatyta, kad nusikaltėlis į I. Karbauskienės namus pateko atplėšęs langą, kuris dar buvo apšiltintas polietileno plėvele. Moters butas buvo netvarkingas, tačiau ar tai dėl remonto, ar nusikaltėliui kažko ieškant, dar tiriama. Manoma, jog didelių turtų pensininkė sukaupti negalėjo ir namuose laikė vos kelis šimtus litų. Ar dingo kokie nors vertingesni daiktai, turėjo paaiškėti pareigūnams pasikalbėjus su Kaune gyvenančiu I. Karbauskienės sūnumi Virginijumi Petrusevičiumi, kuris, anot kaimynų, paskutinį kartą motiną aplankė per Naujuosius metus. Tačiau Virginijus tikino, jog Pagynėje lankydavosi retokai, todėl apie motinos galimai turėtas vertybes žino nedaug.
Kauno rajono policijos komisariate dėl I Karbauskienės nužudymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.