Naujausi skaičiavimai, šokiravę ir papiktinę Europą, rodo, kad per karščių bangą šio mėnesio pradžioje galėjo žūti daugiau kaip 15 tūkst., daugiausiai pagyvenusių, žmonių.
Nuo dvi savaites tvyrojusių nežmoniškų karščių sukeltos sveikatos apsaugos krizės labiausiai nukentėjo Prancūzija. Jos laidojimo paslaugų įmonių asociacijos skaičiavimais, nuo karščio šalyje galėjo mirti beveik 10 tūkst. žmonių, nors tokiems skaičiams paprieštaravo ministras pirmininkas Jeanas-Pierre'as Raffarinas (Žanas Pjeras Rafarenas). Vyriausybė anksčiau skelbė apie 3 tūkst. žuvusiųjų, o trečiadienį (08.27) pažadėjo konkretesnius duomenis paskelbti "artimiausiomis dienomis".
Tačiau šalis dar vis negali atsigauti nuo reportažų apie šimtus lavonų, kurių ilgai niekas neatsiima iš morgais paverstų sunkvežimių šaldytuvų ar maisto sandėlių, ir dabar karštai diskutuoja apie senyvo amžiaus žmonių priežiūrą.
Ispanijos pareigūnai pranešė, kad pirmomis rugpjūčio savaitėmis, kai daugelyje Europos vietų termometro stulpelis kas dieną pakildavo iki 40 laipsnių Celsijaus, šalyje mirė daugiau kaip 100 žmonių.
Ispanijos vyriausybė sakė, kad atnaujintas aukų skaičius bus paskelbtas artimiausiomis savaitėmis, tuo tarpu pacientų teisių gynimo organizacija ADEPA, remdamasi neįvardytais medikų šaltiniais, pranešė, kad dėl karščių galėjo mirti 2 tūkst. žmonių.
Kaimyninės Portugalijos sveikatos apsaugos ministerija sakė, kad tarp liepos 30 ir rugpjūčio 12 dienos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šalyje mirė 1 316 žmonių daugiau. Toks stulbinamas mirtingumo padidėjimas siejamas su karščiais.
Įvairių Europos šalių pareigūnai sako, kad dauguma mirusiųjų yra pagyvenę žmonės, kurie gyveno vieni ar juos be priežiūros paliko giminaičiai, išvykę tradicinių rugpjūčio atostogų.
Šią savaitę paskelbtame komentare, pavadintame "prancūzų barbariškumas", laikraštis "Le Figaro" teigė, kad Prancūzija tapo liudininke "vertybių perversmo, po kurio atostogos tapo šventesnės nei pagarba mūsų senoliams".
Didžiojoje Britanijoje, kuriai šią vasarą irgi teko kęsti rekordinę temperatūrą, Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad, palyginti su 2002 metais, per savaitę, pasibaigusią rugpjūčio 15-ąją, buvo užfiksuota 907 mirtimis daugiau.
Italijos žiniasklaida skelbia apie tūkstantį mirčių nuo karščio, tačiau oficialių duomenų nėra. Nyderlandų pareigūnai sako, kad liepą ir rugpjūtį mirė 500-1000 žmonių daugiau negu įprastą vasarą, tačiau šie duomenys preliminarūs.
Vokietijai pasisekė išvengti karščio bangos, čia nuo didelių karščių, kaip manoma, mirė apie tris dešimtis žmonių.
Tikslius skaičiavimus yra sunku atlikti, nes daugelis šalių mirčių, susijusių su karščiais, atskirai neskaičiuoja.
Pagyvenę žmonės per karščių bangas gali tapti itin pažeidžiami, nes jei jų organizmas nusilpęs, natūrali jų kūno temperatūros kontrolės sistema gali nepajėgti sumažinti kilusio neįprastai aukšto karščiavimo, o šis savo ruožtu gali, kai kuriais atvejais ir mirtinai, sutrikdyti kraujo apytaką.
AFP-BNS
