Vilniaus oro uostui springstant nuo keleivių srautų (pernai - beveik 1 mln. keleivių), jau kuris laikas aišku, kad Lietuvai reikia antro konkurencingo tarptautinio keleivinio oro uosto. Dėl savo nelemtos vietos mieste šalia gyvenamųjų rajonų esantis sostinės oro uostas plėstis negali, o ekspertai prognozuoja, kad kitais metais oro transportu Lietuva gabens 1,1 mln. keleivių, po 5 metų jų gali padaugėti iki 1,7 mln.
Europoje vyrauja tendencija vis daugiau naudotis oro transportu ir net ne patys didieji oro uostai pernai sulaukė keleivių srautų padidėjimo 15-16 proc.: Kopenhagos (Danija) oro uostas perskraidino 19 mln. keleivių, Bilundo (Danija) - beveik 1,9 mln., Bristolio (D. Britanija) - 4,6 mln., o Rygos oro uostas, padidinęs keleivių skaičių net 45 proc. - beveik 1 mln.
Lietuvos Vyriausybė jau svarsto Palangos, Vilniaus, Kauno uostų plėtros galimybes, galbūt netgi naujo Lietuvos oro uosto steigimą 2015-2020 metais. Netrukus bus pradėta ruošti oro uostų plėtros galimybių studija. Šalia Karmėlavos esantis Kauno oro uostas taip pat kuria planus išnaudoti savo potencialą ir tapti konkurencingu tarptautiniu keleiviniu oro uostu.
Puikus takas ir geografija
Kauno oro uostas prieš 17 metų buvo įkurtas netoli Karmėlavos, sovietinei armijai priklausiusioje raketų bazės teritorijoje. Buvo įrengta 2,5 km ilgio takas, peronas ir navigacijos priemonių kompleksas. Menkai naudotame civiliniame-kariniame oro uoste nebuvo nei administracinių patalpų, nei keleivių terminalo, nei kuro bazių. Atgavus nepriklausomybę ir visai Lietuvai puolus prekiauti, oro uostas labai atsigavo. Pasak Kauno oro uosto generalinio direktoriaus Rimanto Skridailos, Karmėlava sulaukdavo didžiosios dalies Baltijos šalių rinkos oru keliavusių krovinių. Tuomet buvo įrengtas degalų sandėlis, o takas, pailgintas iki 3250 metrų, tapo ilgiausiu Lietuvoje eksploatuojamu pakilimo-nusileidimo taku (Palangoje jis siekia 2 km, Vilniuje - 2,5 km, Šiauliuose - 3,5 km, iš kurių 0,8 km uždaryta). R. Skridailos teigimu, tako bei radionavigacinės įrangos charakteristikos leidžia Karmėlavos oro uostui priimti bet kokio dydžio lėktuvus.
Geografiniame Lietuvos centre esantis oro uostas pasižymi itin geromis matomumo sąlygomis, patogia tako kryptimi (rytai-vakarai) ir strategine vieta: visai šalia kuriama Kauno LEZ, už kelių šimtų metrų eis europinė geležinkelio vėžė “Rail Baltica”, bus pastatytas intermodalinis terminalas, netoliese nutiestos energetinės Kauno miesto trasos.
Keleiviams vietos nėra
Antrojo oro uosto stygiaus problemą iškėlusios Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginio planavimo komisijos narys, Vilniaus mero pavaduotojas Gediminas Adolfas Paviržis teigia, kad Kauno oro uostas galėtų ir likti krovininis, tačiau R. Skridaila tokį sprendimą laiko neperspektyviu. Anot jo, uostas turi visas galimybes ir turėtų būti skirtas keleiviams ir skubioms siuntoms (DHL, UPS).
Tam, kad prisiviliotų rimtų aviakompanijų, anot R. Skridailos, pirmiausia būtina pasistatyti naują keleivių terminalą - kol kas juo vadinamos 2 po 1.000 m² ploto skardinės “daržinės”, besiglaudžiančios prie penkiaaukščio administracinio pastato. Nors prieš keletą metų terminalo interjerui bandyta suteikti šiokio tokio jaukumo, R. Skridaila pripažįsta, kad jis nereprezentatyvus, o ir nesugebėtų priimti didesnio keleivių srauto. Neišvystyta ir keleivių aptarnavimo infrastruktūra.
Plėstis ketina radikaliai
Pagal Kauno oro uosto kartu su architektu Gediminu Jurevičiumi parengtą uosto plėtros viziją 506 ha teritoriją ketinama pertvarkyti iš esmės. Anot R. Skridailos, vystyti uostą šiaurinėje teritorijos dalyje, kur dabar yra visi pastatai, nelogiška. Nors čia ir yra įrengti visi reikalingi tinklai, plėtrai trūksta erdvės - visai čia pat Karmėlavos gyvenvietė.
Naują keleivių terminalą ir antrąjį pakilimo taką numatyta kurti pietinėje teritorijos dalyje, užimančioje apie 300 ha. Kol kas, anot R.Skridailos, čia nėra jokios infrastruktūros. Į pietus nuo dabartinio pakilimo tako suprojektuotas keleivių terminalas ir geležinkelio stotis, iš kurios, kaip ir iš netoliese projektuojamo intermodalinio terminalo logistikos centro, atšakos vestų iki “Rail Balticos”. Nors, anot R. Skridailos, poreikio tiesti antrą pakilimo taką dar nėra (dabartinis teoriškai gali aptarnauti iki 15 mln. keleivių per metus), projekte jis veidrodžio principu gula lygiagrečiai esamo kitoje pusėje keleivių terminalo.
Šalia pakilimo takų suprojektuota vairavimo takų sistema, optimizuojanti pagrindinio tako naudojimą. Nutūpęs lėktuvas iškart nukreipiamas į vieną šalutinių takų, taigi pagrindinis takas labai greitai lieka laisvas.
Milijonai ar milijardai?
Pagal šį projektą įrengti keleivių terminalą ir nutiesti vairavimo takus kainuotų apie 100 mln. litų. Tuo tarpu naujo oro uosto statyba, R. Skridailos manymu, kainuotų kelis milijardus.
Oro uosto plėtros vizija jau buvo pristatyta Kauno apskrities, rajono, miesto valdžiai, ir, anot R. Skridailos, sulaukė palankaus įvertinimo. Tačiau kol kas daugiausia vilčių oro uosto plėtros įgyvendinimui siejama su strateginiu investuotoju. Anot R. Skridailos, valstybė nėra pajėgi rūpintis daugiau kaip vienu oro uostu. Šiais metais į Kauno oro uostą bus investuota apie 6 mln. litų, kuriuos sudarys Valstybės, ES ir paties oro uosto lėšos.
“Statybų piloto” žiniomis, Kauno oro uosto plėtros projektas bus pristatytas ir Kanuose vyksiančioje parodoje MIPIM’05.
O kol kas vienas iš aktualiausių Kauno oro uosto tikslų - pritraukti pigių skrydžių bendroves. Deryboms su Airijos kompanija “Ryanair” vis stabčiojant, iniciatyvos ėmėsi ir Susisiekimo ministerija. Neseniai ministras Zigmantas Balčytis 8 didžiausioms Europos pigių skrydžių bendrovėms išsiuntė laiškus su kvietimu pradėti veiklą Lietuvoje, o tinkamiausiu oro uostu jis nurodo Kauną.
Prasideda Vilniaus oro uosto pavasaris
Tuo tarpu Vilniaus oro uostas skuba gerinti įvaizdį ir didinti keleivių komfortą - plečia terminalus, ruošiasi atnaujinti fasadą, įrengti aikštę ir statyti naują terminalą išorės reisams (ne Šengeno šalims).
Pasak oro uosto rekonstrukcijos projekto vadovo architekto Leonardo Vaičio, techninis projektas bus paruoštas jau kovo pradžioje.
Vilniaus oro uosto plėtros direktorius Mindaugas Bajerčius “Statybų pilotui” teigė, kad dabar rekonstruojamas atvykimo terminalo B sektorius bus baigtas iki gegužės, o C sektoriaus bus imtasi 2006-2007 metais. Šiemet už paties oro uosto lėšas bus renovuotas atvykimo terminalo fasadas. Priešais oro uostą projekte numatyta įrengti ir aikštę. O naujojo terminalo statyba, kainuosianti apie 60 mln. litų, jei šiemet iš ES fondų bus skirta dalis lėšų, prasidės antrąjį pusmetį.
“Statybų pilotas”
