Septynių Seimo narių, iš kurių trys aną savaitę savo noru atsisakė mandatų, veiklą jau vertino Seimas, Generalinei prokuratūrai nedavęs leidimo Vytenį Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dvi Seimo komisijos vertins ir toliau - Seimo Etikos ir procedūrų bei Vyriausioji tarnybinės etikos. Netrūksta ir teisėsaugos institucijų - Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) - prieštaringiausių vertinimų.
Žurnalas “Ekstra” pateikia interviu su Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininke socialliberale Nijole Steibliene.
Seimas po atviro ir principingo A. Sakalo ir J. Sabatausko komisijų darbo buvo įgijęs visuomenės pasitikėjimą. Dabar, tiriant galimos korupcijos atvejus, komisijos perduoda darbus kitoms komisijoms, pačiose komisijose nerandama sutarimo ir skelbiamos atskirosios nuomonės. Ar nemanote, kad taip elgiantis vėl nuvertintas Seimo prestižas?
Nieko mes nenuvertinome ir nesumenkinome, o tiesiog darėme tai, ką galėjome. Seimas prieš kiek laiko kažkodėl atsižvelgė ne į laikinosios komisijos, o į atskirąją nuomonę (tai yra labai labai retas atvejis) ir neleido įtariamų Seimo narių patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai buvo milžiniška klaida, kurią taisyti teko Antikorupcijos komisijai, kai Generalinė prokuratūra nutėškė surinktą medžiagą Seimo pirmininkui. Tos medžiagos nei deginti, nei seife užrakinti, nei prokuratūrai grąžinti. Tad nereikėtų žeminti mūsų komisijos, nes padarėme tiek, kiek mums leidžia įstatymai.
Visuomenei rūpi vienas pagrindinis dalykas: korumpuoti įtariamieji Seimo nariai ar ne?
Korumpuoti jie ar ne, tiksliau, ar įvykdė nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnį (“Kyšininkavimas - kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai priima, pažada ar susitaria paimti kyšį, reikalauja ar provokuoja jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus”). Ar jie tai darė, nuspręs teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą.
A. Vidžiūnas ne kartą kartojo, kad tegu meta į jį akmenį tas tautos atstovas, kuris nėra vienaip ar kitaip kalbėjęs bei atstovavęs kokios nors visuomenės grupės interesams. Ar šie keli parlamentarai - išimtis, o likusieji - švarutėliai?
Tikrai nežinau. Nesiklausau niekieno, taip pat ir kitų kolegų, telefono pokalbių. Nors į Seimą ateina masė visokių veikėjų ir nujaučiu, ko jie čia nori ir kaip kokią jie daro įtaką Seimo nariams. Bando paveikti ir mane, beveik kasdien varo iš proto žinutėmis, laiškais ar skambučiais, kad balsuočiau vienaip ar kitaip. Tačiau reikia žinoti ribas, kurių negalima peržengti.
Sunku patikėti, kad, tarkime, įtakinga partijos narė N. Steiblienė nieko nežinojo apie savo kolegos V. Kvietkausko telkiamas partijai lėšas...
Ko čia dabar gudraujate su tuo įtakingumu? Juk puikiai žinote, kad yra partijų sekretoriai, kurie ir atsako už finansus. Pinigų telkimas tikrai nėra kolektyvinis veiksmas. Nenormalu, tačiau dabar partijos finansuojamos būtent taip - ištiesta ranka einama pas verslininkus. Tiesiog nukentėjo būtent šie Seimo nariai. O partijų finansinių ataskaitų jau metų metus niekas nei analizavo, nei rimčiau tikrino, nors esame pristeigę tuo turinčių užsiimti institucijų.
Klausiu ne įtakingos partijos narės, tiesiog paprasto žmogaus: kokį įspūdį jums pačiai paliko gausiai kritikuoto ar net niekinto V. Junoko ir jo vadovaujamos tarnybos darbo metodai?
Kai perskaičiau slaptus pokalbius, kai pamačiau tos juodosios buhalterijos įrašus (tikrai nemanau, kad jie suklastoti), pamaniau: visi mes trejus metus zyzėme, kad STT tik smulkius kyšininkėlius gaudo, nieko rimta nenuveikia, tai ir galų gale prisizyzėm. Nenoriu vertinti V. Junoko profesionalumo, bet pamėginkite įsivaizduoti ir jų padėtį: dvejus metus klausomasi pokalbių, pradeda lįsti viena pavardė, kita, trečia. Įsivaizduoju, koks kraupus nerimas turėjo tuos agentus apimti. Jie turėjo patirti siaubą, kai klausėsi pokalbių, dar didesnį - kai aptiko įrašus apie skiriamas pinigines sumas kompiuteriuose. Jie iš to siaubo turbūt ir pradėjo daryti kai kurias klaidas. O didžiausia jų - nebuvo atlikti papildomi operatyviniai veiksmai.
Plačiai interpretuojama politinio užsakymo versija jums nepriimtina?
Neatmetu jos, jokiu būdu. Pati klykiau apie politinį užsakymą, kai buvo atlikti dokumentų poėmiai partijų būstinėse. Tada atrodė, kad tiesiog dangus griūva, nes tokių dalykų dar nėra buvę. Prisipažįstu, kad dabar manau šiek tiek kitaip.
Keistokai atrodė Antikorupcijos komisijos nariai, nuolat nutekindami dar įslaptintus pokalbius į viešumą.
Nežinau, kas tai darė. Nors tokie dalykai yra labai nemalonūs. Beje, spauda, tokiems nutekinimams nepritardama ir piktindamasi, tuos pokalbius spausdina.
Penki komisijos nariai buvo už švelnesnes išvadas, kas suminkštino jų širdį?
Vieni manė, kad tai normaliausias lobizmas, ir karštai gynė savo nuomonę, kiti, manyčiau, gavo partinius nurodymus būti atlaidesniems kolegų atžvilgiu. Tiesą sakant, tas švelnumas mūsų kolegas jau “pakasė” tada, kai buvo balsuojama dėl imuniteto atėmimo Seime. Per tą “didelę meilę” trims kolegoms teko atsisakyti mandato. Taip liūdnai baigėsi didelė ištikimybė vienų kitiems.
Buvęs jūsų partijos kolega, rasdavęs “švelnių žodelyčių” ir jūsų asmeniui, teigė nusivylęs politika. O jūs pati?
Nusivyliau dar labiau. Tačiau praturtėjau - turiu jau du vardus: Nijolė “Marytė” Steiblienė.
Valdas Kvedaras, Rimantas Varnauskas
“Ekstra”
