Liberalų demokratų partija pernai gavo per 184 tūkstančius litų pajamų, tačiau jos vadovas Valentinas Mazuronis neatskleidžia šių pajamų šaltinių. V. Mazuronis teigia nenorįs atskleisti partijai aukojusių įmonių pavadinimų, taip pat privačių asmenų pavardžių, kad neužtrauktų jiems politinių oponentų keršto.
Liberaldemokratų atstovai taip pat tikina, kad partijos nerėmė nei Jurijus Borisovas, nei jo įmonės.
Trečiadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje Liberalų demokratų partijos finansinės veiklos ataskaitoje už 2003 metus nurodoma, kad beveik 40 tūkstančių litų partija turėjusi likutį nuo 2002 metų, piliečiai ir visuomeninės organizacijos liberaldemokratams dovanojo per 22 tūkstančius litų, kitos teisėtai partijos gautos pajamos sudarė 110 tūkstančių litų, iš viso surinkti partijos narių mokesčiai tesudarė apie 2 tūkstančius litų, iš stojančiųjų į partiją naujų narių buvo surinkta per 10 tūkstančių litų.
Pastarasis rodiklis rodo, kad anaiptol ne visi stojantieji mokėjo nario mokestį, nes pagal surinktą 10 litų stojamojo mokesčio bendrą sumą išeitų, kad libdemų gretas pernai papildė 1000 naujų narių, o oficialiai pati partija ataskaitose nurodo, kad jos narių skaičius nuo 2002 iki 2003 metų išaugo daugiau nei 1500 narių. Praėjusių metų pabaigoje libdemai nurodo turėję beveik 5 tūkstančius narių.
Liberaldemokratų išlaidos pernai siekė per 172 tūkstančius litų, daugiausia jas sudarė partijos aparato darbo apmokėjimo, kanceliarijos ūkio bei organizacinės išlaidos.
Pernai gautų pajamų dydžiu ypač išsiskiria Egidijaus Klumbio vadovaujama Tautos pažangos partija. Vos 1250 narių vienijanti neįtakinga partija pernai iš viso gavo 242 tūkstančius litų pajamų, didesniąją jų dalį, kaip nurodoma ataskaitoje, sudaro dar nuo 2002 metų likęs likutis. Beveik 55 tūkstančius litų sudaro "kitos teisėtai gautos pajamos". Paklaustas apie pajamų šaltinius, Tautos pažangos vadovas E. Klumbys sakė neketinąs jų atskleisti, nes "tiesiog nenorįs".
Pagal gautas pajamas Tautos pažangos partija lenkia gausesnes ir valstybės dotuojamas Lietuvos krikščionių demokratų, Valstiečių ir naujosios demokratijos partijų sąjungą, taip pat Liberalų demokratų bei daugelį kitų mažųjų partijų.
Iš gautų pajamų Tautos pažangos partija pernai teišleido 33 tūkstančius litų - daugiausia organizacinėms ir transporto išlaikymo reikmėms.
Gausiausia Lietuvos partija - politiniai kaliniai, sparčiausiai auganti - socialdemokratai
Daugiausiai narių vienija Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, o jai susijungus su Tėvynės sąjunga - pastaroji taps vienvalde lydere partijų sąraše pagal jų dydį.
Nors dar pernai Tėvynės sąjunga buvo viena iš partijų, patyrusių didžiausią partijos narių nubyrėjimą, - konservatorių narių skaičius 2003 metais, palyginti su užpernai, sumažėjo beveik 1700 narių.
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktose partijų finansinėse praėjusių metų veiklos ataskaitose nurodomas ir partijų narių skaičius.
2003 metų duomenimis, politiniai kaliniai ir tremtiniai buvo didžiausia partija, vienijanti 15 tūkst. narių. Politiniams kaliniams susijungus su Tėvynės sąjunga, konservatorių, pernai skaičiavusių 12 tūkst. 300 narių, gretos jau šiemet gali išaugti iki 27 tūkstančių.
Tiesa, iki šiol politiniai kaliniai viešai deklaruodavo vienijantys kone 46 tūkstančius narių. Aiškindami skelbiamo ir realiai deklaruojamo narių skaičiaus skirtumą, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai tikina oficialiose ataskaitose pažymintys tik nario mokestį mokančių narių skaičių.
Tuo tarpu konservatorių oponentai - socialdemokratai pernai buvo bene sparčiausiai augusi politinė jėga - nuo 2002 iki 2003 metų jos narių skaičius išaugo daugiausiai - beveik 600 narių. Socdemai pagal gausumą yra antroje vietoje ir iš viso vienija per 12 tūkst. 500 narių.
Trečioji pagal dydį - Lietuvos krikščionių demokratų partija - pernai taip pat patyrė smarkų partijos narių nubyrėjimą - 2003 metais iš jos pasitraukė 1500 narių, o iš viso krikdemai deklaruoja 2003 metų pabaigoje turėję 10 tūkstančių narių.
Daugumos kitų partijų narių skaičius neviršija 5 tūkstančių. Liberalų demokratų gretos per praėjusius metus padidėjo beveik 1,5 tūkstančio ir siekė 5 tūkstančius narių. Savo dydžiu liberaldemokratai pernai nežymiai aplenkė Naująją sąjungą, kurios narių gretos 2003 metais padidėjo 500 ir siekė kiek mažiau nei 5 tūkstančius narių.
Liberalų ir centro sąjunga nurodo turinti 3600 narių, nors sudėjus visų trijų į minėtą sąjungą pernai susijungusių partijų - Liberalų sąjungos, Centro sąjungos ir Moderniųjų krikščionių demokratų - turėtą narių skaičių, liberalcentristai turėtų vienyti per 6 tūkstančius narių. Klausiami, kur ir kodėl po susijungimo nubyrėjo beveik pusė buvusių partijų narių, liberalcentristų atstovai tikino, kad 2003 metų duomenys nėra visai tikslūs, mat partijų narių perregistravimas gerokai užtruko, taip pat Moderniųjų krikščionių demokratų narių sąrašuose, kaip paaiškėjo, būta nemažai "mirusių sielų".
2003 metų lapkritį registruota nauja Darbo partija deklaruoja pernai turėjusi per 2600 narių.
Mažiausiai narių - vos 200 - nurodo turinti taip pat praėjusių metų pabaigoje įsisteigusi politinė partija "Lietuvos kelias", vadovaujama Lilijanos Astros. Kaip “Eltai” aiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, politinių partijų ir organizacijų įstatyme nėra nustatytų jokių reikalavimų dėl partijų narių skaičiaus. Tik registruojant partijas steigėjų skaičius negali būti mažesnis nei 400, tačiau įstatymas nenurodo, kad šis skaičius turi būti išlaikytas ir po steigimo.
Rengiamoje naujoje politinių partijų įstatymo redakcijoje, pasak Z. Vaigausko, bus siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad partiją gali steigti ne mažiau nei 1000 steigėjų, be to, prieš kiekvienus rinkimus partijos turėtų patvirtinti turinčios ne mažiau nei 1000 narių.
ELTA
