Pentagonui sausio mėnesį paprašius generolo leitenanto Jay Garnerio (Džejaus Garnerio) tapti Vašingtono "paskirtuoju vicekaraliumi" Irake, jo galvoje galėjo šmėstelti mintis apie praeityje jau patirtą jausmą.
1991-aisiais dėkingi kurdai ant rankų nešė J.Garnerį baigiantis jo humanitarinei misijai, kurios metu jie buvo saugomi nuo Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) kariuomenės.
64-erių J.Garneriui po dvylikos metų rengiantis į šalį grįžti kaip prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) paskirtam laikinajam maždaug 26 mln. irakiečių vadovui, 3 žvaigždėmis apdovanotas atsargos generolas galėtų paklausti, ar jis bus sutiktas kaip didvyris.
Vietnamo karo veteranas suprato pakliuvęs į kovos tarp Pentagono ir Valstybės departamento sūkurį, sprendžiant, kuriai institucijai turi atitekti didesnė įtaka sudarant laikinąją administraciją posadaminiame Irake.
Pagalbos organizacijos skundžiasi, kad jų humanitarinės pagalbos misijos gali susidurti su sunkumais šaliai vadovaujant karinę uniformą vilkėjusiam ir vyriausiajam JAV kariuomenės vadui generolui Tommy Franksui (Tomiui Frenksui) atskaitingam asmeniui.
Dėl įtakos praradimo Irake ir vienpusiško Vašingtono vaidmens jame nerimaujančių Jungtinių Tautų diplomatai taip pat įtariai žiūri į J.Garnerio karinę praeitį, jo ryšius su karine pramone bei numanomą palankumą tremtyje veikiančiam Irako nacionaliniam kongresui, kuriam gali būti patikėtas valstybės vairas.
Daugelis arabų ir musulmonų pradėjo nepasitikėti Garneriu po to, kai 1998-aisias jo vizitą Izraelyje apmokėjo viena žydų lobistų grupė, teigianti, jog norint padidinti savo įtaką Artimuosiuose Rytuose, Jungtinėms Valstijoms reikia stipraus ir saugaus Izraelio.
J.Garneris viešai nedaug kalba apie savo planus pokariniame Irake.
Žiniasklaida galės jam pateikti klausimus pirmadienį, kai J.Garneris surengs spaudos konferenciją Kuveite, kurio pakrantės kurorte šiuo metu jis vieši kartu su JAV ir britų pareigūnais bei patarėjais, taip pat su ištremtaisiais Irako patikėtiniais.
"Reuters"-BNS
