Likus tik kelioms dienoms iki konferencijos Romoje, kur norima patvirtinti Europos Sąjungos konstituciją, aštuoniolika šalių reikalauja konstitucijos projektą svarstyti iš naujo. Aštuoniolika būsimų ir dabartinių Europos sąjungos šalių nepatenkintos Europos Konvento pateiktu konstitucijos projektu.
Šešios senbuvės - įskaitant Prancūziją, Italiją ir Vokietiją - konstitucijos vėl svarstyti nenori. Prieštaraujančių šalių grupei vadovauja Lenkija ir Ispanija. Lenkija, be kitko, nenori atsisakyti Nicoje paskelbtos kvalifikuotos daugumos balsavimo sistemos Ministrų Taryboje ir norėtų didinti Komisijos narių skaičių, kad joje būtų atstovaujama visoms narėms. Kvalifikuotos daugumos balsavimo sistema suteikia Lenkijai ir Ispanijai beveik tiek pat balsų, kiek Vokietijai, nors pastaroji - dvigubai didesnė gyventojų skaičiumi. Dar mažesnės šalys būgštauja, kad jų įtaka būsimoje Europos Sąjungoje bus minimali, jeigu jos nebus atstovaujamos Europos Komisijoje. Nesutariama ir dėl naujo Ministrų Tarybos prezidento posto - mažesnės šalys mano, kad į šį postą bus skiriami tik didesnių šalių piliečiai. Beje, priminsime dar ir nesutarimą dėl Dievo ir krikščionybės vaidmens naujoje konstitucijoje.
Aštuoniolikos šalių reikalavimai keisti konstitucijos projektą - jos savo pozicijas neseniai derino Prahoje ir Niujorke - gali trukdyti iki gruodžio mėnesio patvirtinti konstituciją, kaip pageidauja konferencijos šeimininkė Italija. Vokietija savo ruožtu pagrasino prieštaraujančioms šalims, konkrečiai Lenkijai, finansinės paramos sumažinimu, jeigu jos bus perdėm užsispyrusios, nors Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris neigia kaltinimus, kad tuo būsimas nares mėginama šantažuoti.
“Laisvoji Europa”
