Uždaromas Visagino valstybinės kalbos centras. Šią netikėtą naujieną "Dialogui" pranešė centro direktorė Elena Čekienė. Ji perskaitė mūsų savaitraštyje (Nr. 22) spausdintą straipsnį apie Visaginą ir pabandė lyg skęstantysis dar griebtis viešumo šiaudo.
Visagino valstybinės kalbos centras buvo įkurtas 1990-aisiais. Direktorė prisimena, kad tada jai nejauku būdavo ateiti į darbą, nes nuo šešių ryto žmonės stovėdavo eilėje, kad tik užsirašytų į lietuvių kalbos kursus. Po dešimties metų, kai Seimas paskelbė, kad bus uždaromas antrasis atominės elektrinės blokas, centras vos surinko norinčiųjų mokytis lietuviškai grupes. Tačiau, pasak E.Čekienės, apie 2001-uosius viskas stabilizavosi ir dabar per pusmetį centre mokosi apie 250 suaugusiųjų bei apie 120 XI-XII klasių moksleivių.
Visagino valstybinės kalbos centras, pasak direktorės, siekė ne tik išmokyti visaginiečius lietuvių kalbos, bet ir integruoti juos į Lietuvos kultūrą. Centre buvo skaitomos paskaitos apie M.K.Čiurlionį, organizuojamos ekskursijos į Rumšiškes, Nacionalinį operos ir baleto teatrą. Lankydamasi Visagine apie centrą tegirdėjau gerus atsiliepimus. Tad kodėl jis uždaromas?
Direktorė E.Čekienė sako, kad valdžia centru nesidomėjo, ką šis veikia, jos niekas neklausė ir ji nesuprantanti, kodėl ruošiamasi naikinti tai, kas yra. "Juk dar ne visas Visaginas šneka lietuviškai", - sako E.Čekienė. Šiame mieste ne tik nedaugėja šnekančiųjų lietuviškai, bet paskutiniaisiais metais tokia "tradicija" net mažėja. Anksčiau kaip kas mokėjo, taip bandė - parduotuvėje, kavinėje - kalbėti valstybine kalba, dabar to nebėra: ir Taryboje kalbama rusiškai, ir iš sostinės atvažiavę politikai kalba ne valstybine kalba, nes taip jiems politiškai parankiau. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pavargo kovoti su vėjo malūnais Visagine. Kai patikrina kurią nors įmonę, į centrą plūsteli mokiniai. Lanko kursus, mokosi, bet egzaminų nelaiko.
Esą būtent šia aplinkybe - nelaiko egzaminų, nereikia centro - Visagino meras Vytautas Račkauskas ir motyvuoja siūlymą uždaryti Valstybinės kalbos centrą. Pasak jo direktorės, lietuvių kalbos egzaminų žmonės nelaiko dėl dviejų priežasčių: pirma, nemažai jų yra bedarbiai ir susimokėti 37 litus jiems nėra pigu, o antra, kai darbovietės nereikalauja kalbos mokėjimo pažymėjimų, tai žmonės ir nepersistengia.
Visagino savivaldybės biudžetui centras kasmet kainuoja 300 tūkst. litų. Ar dar skirti šiuos pinigus valstybinės kalbos mokymui, miesto Taryba spręs birželio 17 dieną, tuoj po Prezidento ir europarlamentarų rinkimų. Neginčijama Tarybos teisė spręsti ir nuspręsti. Bet kas galėtų paneigti, kad nutraukiamas Lietuvos piliečių valstybinės kalbos mokymas kainuos daug brangiau, ir ne savivaldybei, o valstybei?
Elena TERVIDYTĖ, "Dialogo" vyriausioji redaktorė
