Fejerverkų puokštėmis ir masiniais koncertais Europos Sąjunga (ES) šventė naujų dešimties šalių grįžimą į Europos tautų šeimą. Senojo žemyno valstybės ir vėl pagaliau kartu po dešimtmečius trukusio Šaltojo karo.
Šimtai tūkstančių Europos piliečių nuo Baltijos jūros iki Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros rinkosi į šventinius koncertus po atviru dangumi savo šalyse penktadienio vakarą. Tuo tarpu jų vadovai sakė sveikinimo žodžius ir džiaugėsi užbaigę Europos padalijimą į Rytus ir Vakarus, praėjus 15 metų po Berlyno sienos griuvimo.
Mėlyna ES vėliava suplevėsavo aštuoniose Centrinės ir Rytų Europos valstybėse, kurios keletą dešimtmečių gyveno sovietų okupacijoje komunistinio režimo sąlygomis, taip pat Maltoje ir Kipre, dviejose Viduržemio jūros salose -valstybėse. Visos jos tapo turtingo 15 narių bloko narėmis.
"Ponios ir ponai, tai - istorinis momentas. Šiandien mūsų svajonė virto tikrove. Lenkija sugrįžta į Europos tautų šeimą", - Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski) kreipėsi į minią centrinėje Varšuvos aikštėje per vidurnaktį vykusią vėliavų pakėlimo ceremoniją.
Prahoje Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, žinomas ES kritikas, savo kreipimesi per televiziją į šalies gyventojus kandžiai užsiminė, jog čekams teks įvaldyti Briuselio biurokratų metodus, norint išsaugoti savo tautinę tapatybę.
Per 100 tūkst. vengrų susibūrė centrinėje aikštėje Budapešte švęsti stojimo į ES su fejerverkais, dainomis ir šokiais, o šalies ministras pirmininkas Peteris Medješis (Peter Maddyesi) pareiškė, jog "Vengrija sugrįžo į Europą, nes to yra nusipelniusi; per 10 milijonų gyventojų labai stengėsi, kad tai įvyktų".
Minios džiūgaujančių žmonių rinkosi Rygoje ir Vilniuje.
25 valstybių bloko, turinčio per 450 mln. gyventojų ir tapsiančio rimtu konkurentu JAV, vadovai šeštadienį dalyvaus šventiniame viršūnių susitikime Dubline.
Lenkijai, Čekijai, Lietuvai, Latvijai, Estijai, Slovakijai, Vengrijai ir Slovėnijai ši diena baigė skausmingas, penkiolikos metų pareikalavusias, pastangas reformuojant ūkį, paveldėtą iš komunistinio režimo laikų.
"Mes grįžtame ten, kur ir turėjome būti, - į bendriją, kurią jungia bendros vertybės ir viena vizija", - pareiškė Estijos ministras pirmininkas Juhanas Partsas (Juhan Parts).
ES būstinėje Briuselyje dešimties naujų šalių ambasadoriai dalyvavo jausmingoje ceremonijoje istoriniame miesto centre, kur Rotušės balkone viena po kitos buvo apšviečiamos naujų narių vėliavos. Trijų tūkstančių žmonių minia kiekvieną jų sveikino džiaugsmingais pritarimo šūkiais.
"Mes visi dabar esame europiečiai", - paskelbė ceremonijos vedėjo balsas.
Dabartinė plėtra yra jau penktoji nuo 1957 metų, kai buvo pasirašytos Romos sutartys. 2007 metais Sąjungos gretas turėtų papildyti Bulgarija ir Rumunija. Turkija dar laukia, kada su ja bus pradėtos stojimo derybos. Atitinkamą sprendimą ES turėtų priimti dar šiemet. Makedonija ir Kroatija taip pat jau yra pateikusios prašymus įsijungti į ES.
Reuters-ELTA
