Pasak internetinio leidinio "EU Observer", Europos Sąjungai (ES) vis svarbesniu ekonominiu klausimu taps laikotarpis, per kurį prie euro zonos prisijungs dešimt naujųjų narių, tarp jų ir Lietuva.
Kai kurių ekspertų nuomone, įstojusiosios šalys prie Europos pinigų sąjungos turėtų prisidėti kaip įmanoma greičiau ir taip užsitikrinti didžiausią ekonominės integracijos naudą. Tuo tarpu Europos Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) tvirtina, jog šios valstybės turėtų neskubėti ir prieš prisijungdamos prie euro zonos įvykdyti griežtus ekonominius reikalavimus.
Tačiau euro tėvu vadinamas Robertas Mundellas (Robertas Mandelas) nelinkęs dvejoti. 1999 metais Nobelio premiją gavęs Kanados ekonomistas norėtų, kad euro zona, prie kurios kūrimo jis daug prisidėjo, išsiplėstų, kai tik naujosios ES narės atitiks narystės kriterijus.
"Manau, kad (šios) šalys turėtų prisijungti kaip įmanoma greičiau, - "EU Observer" sakė Niujorko Kolumbijos universitete ekonomikos profesoriaus pareigas einantis R. Mandelas. - Tačiau jos visų pirma turi pajėgti subalansuoti savo biudžetus".
Ekonomistas siūlo įvesti netgi griežtesnius už esamus narystės euro zonoje kriterijus ir įspėja apie problemas, kilsiančias prie pinigų sąjungos prisidėjus skurdesnėms naujosioms narėms.
Būsimosios narės teisiškai privalo prisijungti prie euro zonos. Tačiau tai įvyks tik tuomet, kai šių valstybių biudžetų deficitas nesieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). R. Mandelas siūlo šį reikalavimą griežtinti: "Manau, kad jos turi pasiekti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą. Mano manymu, svarbiausias kriterijus turėtų būti subalansuotam artimas biudžetas".
Ekonomistas taip pat mano, jog naujosios euro zonos narės sukels "prisitaikymo problemų". "Dešimties šalių įstojimas į euro zoną Europai yra didelis iššūkis, nes stoja šalys su vieno trečdalio (lyginant su dabartinėmis euro zonos valstybėmis) pajamomis vienam gyventojui, žemo lygio atlyginimais ir menkomis darbo rinkomis, - aiškino R. Mundellas. - Taigi į likusias Europos šalis laipsniškai plūstels darbo jėga, ir tai sukurs prisitaikymo problemų".
Tiesa, pasak eksperto, Europai ir šiuo metu kyla problemų, ypač dėl itin spartaus euro brangimo, mat bendrosios valiutos kursas JAV dolerio atžvilgiu pasiekia vis naujas aukštumas. "Manau, kad tai bus labai rimta, - teigė R. Mundellas. - Esant tokiam keitimo kursui, kuris tikrai yra nekonkurencingas, Europoje beveik nebus kuriama naujų darbo vietų. Žinoma, (dėl to) bendras euro zonos augimas bus lėtesnis".
Vengiant tokio keitimo kursų nestabilumo, ekonomistas ragina įvesti pasaulinę valiutą, kartais vadinamą globu. Iš pradžių ši valiuta tebūtų techninė atsiskaitymo priemonė stambiausiose pasaulio biržose aptarnauti kapitalo srautus ir komercinius sandorius. Tačiau ilgainiui globas galėtų tapti bendrąja pasaulio valiuta.
Galbūt ši idėja bus įgyvendinta dar labai negreitai. Tačiau kai R. Mundellas pradėjo kalbėti apie eurą, tik nedaugelis tikėjo, jog europiečiai atsisakys frankų, pesetų ir markių.
Profesorius vadovavo ekonominės ir pinigų sąjungos darbo grupei, kurios veikla atvėrė kelią euro įvedimui. Tad "EU Observer" domėjosi ir tuo, kaip R. Mundellas dabar vertina savo kūrinį.
"Nepaisant sunkumų kai kuriose šalyse ir problemų, kurių dėl jo (euro) kyla tam tikriems žmonėms, jis, kaip ir maniau, pasirodė besąs tai, ko žemynui reikia", - sakė ekonomistas.
R. Mundellas nemano, kad ES pavyks įgyvendinti vadinamąją Lisabonos strategiją ir iki 2010 metų pagal konkurencingumą aplenkti Jungtines Valstijas. Tačiau, anot eksperto, "prisijungus Danijai, Švedijai ir Jungtinei Karalystei, euro zonos ekonomika bus didesnė nei Jungtinių Valstijų, todėl euro paklausa didės".
ELTA
